Rajono ūkininkų sąjungos susirinkimas: išrinktas pirmininkas, aptartos kaimo plėtros aktualijos

Penktadienį Viešvėnų kultūros centro salėje įvyko Telšių rajono ūkininkų sąjungos ataskaitinis, rinkimų susirinkimas. Dar vienai kadencijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininko pareigoms eiti absoliučia balsų dauguma išrinktas Vytautas Rakickas. Susirinkimo metu mūsų rajono ūkininkus pagerbė ir garbūs svečiai: LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Gintas Saulius Cironka, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Telšių rajono vadovai ir kt.
Antanas NEKRAŠIUS
Telšių rajono ūkininkų sąjungos ataskaitiniame ir rinkimų susirinkime pristatytos pirmininko ir revizoriaus ataskaitos.
Patvirtinę jas, rajono ūkininkai dar vienai kadencijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininko pareigas patikėjo eiti ilgamečiam savo vedliui V. Rakickui. Absoliučia balsų dauguma išrinktam pirmininkui susirinkimo dalyviai linkėjo ir toliau pasiaukojančiai atstovauti ūkininkų interesams visose institucijose, dirbti rajono labui, kaip darė tai iki šiol.
Susirinkimo metu taip pat išrinkta Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus taryba bei revizorius. Revizorės pareigas patikėta eiti Reginai Šiaulienei.
Į susirinkimą atvykusi LR žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė ūkininkams pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos aktualijas, diskutavo apie žemės ūkyje esančias problemas, bandymus sureguliuoti kainų proporcijas ir santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų.
Ministrė žemdirbiams papasakojo apie tai, kokios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės bus pirmiausia. Daug diskusijų sukėlė Europos Sąjungos parama žemės ūkiui pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškos paramai pagal šią priemonę bus renkamos balandžio 1–30 dienomis. Tačiau skirtingai nei praėjusį paramos laikotarpį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje parama bus teikiama tik tiems jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai bei niekada nebuvo pateikę paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti. Ūkininkus, kurie tikėjosi gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, tačiau neatitinkančius kriterijų, t. y. ūkininkai, kurie jau yra įregistravę savo žemės ūkio valdas ir pradėję ūkininkauti, V. Baltraitienė ragino nenusiminti, bet teikti paraiškas pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Parama smulkiems ūkiams“. Šios dvi minėtos priemonės pakeitė buvusią Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Ministrė pažymėjo, kad ūkiams modernizuoti skirta tokia pat lėšų suma kaip ir 2007–2013 metais.
Kalbėdama apie neseniai įregistruotą įstatymo projektą, kuris turėtų padėti sureguliuoti kainų proporcijas ir santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, V. Baltraitienė neslėpė, jog šiuo klausimu laukia nuožmi kova. „Ar pasiseks sureguliuoti pieno supirkimo kainas, ar ne – matysime. Laukia įtemptos diskusijos, – teigė viešnia. – Tačiau matant tai, kad pasaulyje pieno kainos stabilizavosi, man tapo nesuprantama perdirbėjų pozicija sausio mėnesį sumažinti pieno supirkimo kainas. Manau, kad tai paprasčiausias lietuviškas gobšumas.“ Europoje už litrą pieno vidutiniškai mokama apie 30 euro centų, o Lietuvos vidurkis yra trečdaliu mažesnis ir siekia apie 18–19 euro centų.