Pakanka vieno nedidelio akmenuko, atskriejusio iš po priekyje važiuojančio automobilio ratų, ir priekinis stiklas gali įskilti. Iš pirmo žvilgsnio nedidelis pažeidimas kartais virsta kelių šimtų eurų išlaidomis.
Tačiau kas už tai atsakingas – akmenuką pakėlęs vairuotojas, kelio savininkas, kelių priežiūros įmonė ar pats nukentėjusysis? Lietuvos teisės aktai numato skirtingus žalos atlyginimo atvejus, tačiau vien to, kad akmuo atskriejo nuo kito automobilio, paprastai nepakanka kompensacijai gauti.
Akmenukas iš po kito automobilio ratų: ar vairuotojas privalo atlyginti žalą?
Lietuvos keliuose gana įprasta situacija, kai važiuojant paskui kitą transporto priemonę į priekinį stiklą atsitrenkia akmenukas. Dažniausiai tai nutinka keliuose, kuriuose vyksta remonto darbai, yra žvyro ar ant dangos susikaupusių smulkių akmenų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Civilinio kodekso 6.270 straipsnyje taip pat reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio, įskaitant transporto priemonę, padarytą žalą.
Vis dėlto svarbu atskirti dvi situacijas. Jeigu akmenukas pakyla nuo kelio dangos dėl įprasto automobilio judėjimo, tai savaime dar neįrodo konkretaus vairuotojo atsakomybės. Reikia nustatyti, kaip žala atsirado, ar ją sukėlė konkrečios transporto priemonės naudojimas ir ar egzistuoja teisinis pagrindas žalą priskirti jos valdytojui.
Kita situacija – kai akmenys iškrenta iš netinkamai pritvirtinto krovinio. Tokiu atveju atsakomybės klausimas paprastai aiškesnis, nes Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją pasirūpinti, kad krovinys nekristų, nebūtų velkamas ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kada už stiklo pažeidimą gali atsakyti kelio savininkas?
Jeigu automobilio stiklas buvo pažeistas dėl netinkamos kelio būklės, atsakomybė gali tekti kelio savininkui ar kitam už jo priežiūrą atsakingam subjektui. Tai ypač aktualu, kai važiuojamojoje dalyje palikta skaldos, nepašalintos pavojingos kliūtys arba netinkamai organizuoti remonto darbai.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta kelio savininko pareiga užtikrinti tinkamą kelio būklę, šalinti eismui pavojingas kliūtis ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo. Be to, Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, trūkumų. Tačiau kiekvienu atveju būtina įrodyti ryšį tarp konkretaus kelio trūkumo ir automobilio apgadinimo.
Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas važiuoja remontuojamu keliu, kuriame dėl netinkamai atliktų darbų liko daug palaidos skaldos, ir dėl to įskyla priekinis stiklas, gali atsirasti pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Vis dėlto jeigu ruožas tinkamai pažymėtas, nustatyti greičio ribojimai, o vairuotojas jų nepaiso, aplinkybės gali būti vertinamos kitaip.
Lietuvos teismuose jau nagrinėti ginčai, kuriuose automobilio stiklo pažeidimas buvo siejamas su kelio remonto darbais ir atskriejusiu akmenuku. Tokiose bylose vertinama ne vien kelio būklė, bet ir įspėjamieji ženklai, transporto priemonių greitis, žalos dydžio pagrindimas bei priežastinis ryšys.
Ką kompensuoja privalomasis draudimas, o kada padeda kasko?
Vairuotojai dažnai mano, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turėtų kompensuoti bet kokį automobilio apgadinimą. Šio draudimo paskirtis kitokia. Jis atlygina žalą, kurią apdraustos transporto priemonės valdytojas padaro kitiems asmenims. Jeigu akmenukas į jūsų automobilio stiklą atskriejo nuo kelio, tačiau atsakingo asmens nustatyti nepavyksta, vien jūsų turimo privalomojo draudimo nepakaks.
Kasko draudimas gali suteikti platesnę apsaugą. Priklausomai nuo sutarties sąlygų, gali būti kompensuojamas stiklo remontas arba keitimas net ir tada, kai nenustatytas žalą sukėlęs asmuo. Vis dėlto svarbu patikrinti išskaitą, draudimo apsaugos išimtis ir remonto organizavimo tvarką.
Ką daryti, jeigu akmenukas jau įskėlė stiklą?
Norint išsaugoti galimybę gauti kompensaciją, svarbu tinkamai užfiksuoti įvykį.
Vairuotojui rekomenduojama:
- Saugiai sustoti ir įvertinti pažeidimą. Jeigu įskilimas riboja matomumą, tęsti kelionę gali būti nesaugu.
- Nufotografuoti stiklą ir įvykio vietą. Naudinga užfiksuoti kelio dangą, ženklus, remonto darbus ar išsibarsčiusią skaldą.
- Išsaugoti vaizdo registratoriaus įrašą. Jis gali padėti nustatyti akmenuko kilmę ir įvykio aplinkybes.
- Pranešti draudimo bendrovei. Jeigu turite kasko, prieš remontą reikėtų vadovautis draudiko nurodymais.
- Išsaugoti remonto dokumentus. Sąskaitos, nuotraukos ir serviso išvados gali būti reikalingos pagrindžiant žalos dydį.
Jeigu žala siejama su konkretaus vairuotojo veiksmais ir kyla ginčas dėl atsakomybės arba įvykio aplinkybių, gali prireikti policijos pagalbos. Jei įtariamas kelio priežiūros trūkumas, svarbu nustatyti atsakingą kelio valdytoją ir jam pateikti motyvuotą reikalavimą.
Kada stiklą galima remontuoti, o kada būtina keisti?
Nedidelė įdauža ne visada reiškia, kad reikės keisti visą priekinį stiklą. Specialistai vertina pažeidimo dydį, gylį, vietą ir tai, ar įtrūkimas jau pradėjo plisti. Nedidelius pažeidimus tam tikrais atvejais galima sutaisyti specialiomis dervomis.
Visgi, jei įtrūkimas yra vairuotojo matymo lauke, pasiekia stiklo kraštą arba pažeidžia konstrukcinius sluoksnius, gali būti reikalingas visas automobiliu stiklu keitimas. Šiuolaikiniuose automobiliuose ši procedūra gali būti sudėtingesnė dėl prie stiklo montuojamų kamerų ir vairavimo pagalbos sistemų, kurioms po keitimo gali reikėti kalibravimo.
2024 metais LRT.lt, remdamasi draudimo bendrovės ERGO informacija, skelbė apie atvejį, kai atskriejęs akmenukas automobiliui padarė beveik 9 tūkst. eurų žalos. Tai išskirtinis pavyzdys, tačiau jis parodo, kad net nedidelis objektas kelyje gali sukelti didelių nuostolių.
Ar visada verta siekti žalos atlyginimo?
Teisė reikalauti kompensacijos dar nereiškia, kad ją pavyks gauti. Jei žala nedidelė, o atsakingo asmens nustatymas reikalauja papildomų įrodymų, ekspertizės ar teisminio ginčo, būtina įvertinti galimas išlaidas ir tikėtiną rezultatą. Vis dėlto vairuotojai neturėtų automatiškai prisiimti visų nuostolių, ypač kai stiklas pažeidžiamas dėl galimai netinkamai prižiūrimo kelio ar nesaugaus krovinio vežimo.
Lietuvos teisės aktai numato galimybę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš atsakingų transporto priemonių valdytojų, tiek iš kelio savininkų, tačiau atsakomybė nustatoma individualiai. Todėl svarbiausia – ne tik kuo greičiau pašalinti stiklo pažeidimą, bet ir išsaugoti įrodymus, kurie padėtų nustatyti tikrąją įvykio priežastį.


