Lietuvos „Carito“ 100-mečio ir šv. Pranciškaus – vargstančiųjų globėjo – 800 metų jubiliejaus proga Telšių vyskupijos „Carito“ darbuotojai, koordinatoriai, savanoriai ir pagalbininkai, lydimi saleziečių vienuolio iš Filipinų kun. Ryano Oliverio Bautistos SDB, spalio 30–lapkričio 5 dienomis vyko į piligriminę kelionę šv. Pranciškaus Asyžiečio pėdomis.
Piligriminėje kelionėje dalyvavo „Carito“ atstovai iš Klaipėdos, Mažeikių, Akmenės, Palangos, Šilalės, Tauragės ir Telšių dekanatų.
„Carito“ piligrimai lankėsi Asyžiuje, Subjako vienuolyne, Romoje.
Asyžiuje piligrimai aplankė Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčią ir joje esančią Porciunkulės koplyčią, meldėsi Ašarų koplyčioje. Jie apžiūrėjo ir Šv. Pranciškaus bažnyčią, kur ilsisi šv. Pranciškaus palaikai. Asyžiuje taip pat aplankytos Šv. Klaros ir Atsimainymo bažnyčios. Piligrimai aplankė ir Šv. Damijono šventovę, kurioje šv. Pranciškus parašė garsiąją „Saulės giesmę“.
Visų Šventųjų vakarą piligrimai dalyvavo Rožinio maldoje ir įspūdingoje Žiburių procesijoje prie Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios.
Piligrimystė Romoje prasidėjo nuo Laterano Šv. Jono bazilikos. Vėlinių dieną aplankytos katakombos – požeminės senųjų krikščionių kapinės. Piligrimai ne tik dalyvavo ekskursijoje po Kaliksto katakombas, bet ir turėjo ypatingą patirtį: čia meldėsi už mirusiuosius šv. Mišiose.
Romoje „Carito“ žmonės aplankė Šv. Pauliaus, Šv. Lauryno, Šv. Sebastijono, Karmelio Švč. Mergelės Marijos, Švč. Mergelės Marijos Didžiąją, Švč. Jėzaus Vardo bažnyčias (čia palaidotas ir LDK didikas ir kardinolas Jurgis Radvila), Šv. Pranciškos Romietės, globojusios vargšus ir ligonius, bažnyčią, kur buvo palaiminti šios šventosios aliejumi.
Šv. Pranciškaus pėdsakai atvedė „Carito“ piligrimus ir į Subjako vienuolyną, kurį popiežius Pijus II pavadino „kregždės lizdu“ – vienuolyno pastatas laikosi ant devynių arkų, pakibusių virš prarajos. Čia piligrimai meldėsi Šv. grotoje, kur jaunasis šv. Benediktas parašė garsiąją benediktinų regulą „Melskis ir dirbk“ („Ora et labora“) ir įkūrė pirmuosius vienuolynus.
Romoje aplankytos ir garsios istorinės vietos: Trevi fontanas, Verano kapinės, Koliziejus, Venecijos aikštė, Nacionalinė dailės galerija Barberinio rūmuose, kur saugomi garsių dailininkų paveikslai. Tarp jų – ir „Carito“ žmonėms ypatingą svarbą turintys Caravaggio „Šv. Pranciškaus meditacija“ ir Strozzi „Šv. Lauryno išmaldos dalijimas“, primenantis, kad tikrasis Bažnyčios turtas yra žmonės, ypač vargstantys ir stokojantys.
Piligrimystės kulminacija tapo popiežiaus audiencija ir palaiminimas Vatikane, Šv. Petro aikštėje, kur kartu su piligrimais iš įvairių pasaulio šalių „Carito“ darbuotojai, koordinatoriai ir savanoriai susibūrė į bendrą maldą ir susitikimą su popiežiumi Leonu XIV. Popiežiaus žodžiai ir buvimas Visuotinės Bažnyčios bendruomenėje priminė, kad artimo meilė neturi sienų, o pagalbos, atjautos ir solidarumo reikia kiekvienam žmogui, nepaisant jo tautybės ar gyvenimo aplinkybių.
Paskutinę kelionės dieną piligrimai meldėsi Jeruzalės Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kurioje saugomos šv. Elenos iš Jeruzalės parvežtos Jėzaus kančios relikvijos. Bazilika pastatyta imperatorienės Elenos rūmų komplekso – „Sessorium“ – viduje. Beje, „Carito“ piligrimai taip pat gyveno šioje svarbioje krikščionybės istorijai vietoje – „Domus Sessoriana“ viešbutyje.
Piligrimystė šv. Pranciškaus, vargstančių globėjo, pėdomis buvo ne tik kelionė į istorines piligrimystės vietas, bet ir galimybė apmąstyti tikėjimo kelią, meilę artimui, tarnystę žmonėms ir taikos svarbą. Tai buvo priminimas kiekvienam „Carito“ piligrimui apie jo pasiuntinybę – būti išganymo liudytoju ir taikos nešėju.
Parengta pagal Telšių vyskupijos „Carito“ inf.
