Bro­liai mi­na pe­da­lus ir ki­lo­metrų ne­skai­čiuo­ja

Vy­tau­tui ir Ri­mui Kli­mams dvi­ra­tis – ne tik su­si­sie­ki­mo prie­monė, bet ir ma­lo­ni kas­die­nybės da­lis. Be­veik kiek­vieną va­karą bro­liai sėda ant dvi­ra­čių ir drau­ge nu­mi­na ne vieną ki­lo­metrą.

Vieną va­karą Vytauto ir Rimo marš­ru­tas vin­giuo­ja Mas­čio eže­ro pa­krantė­mis, kitą – ke­lias pa­su­ka Žarėnų link. Svar­biau­sia ne tai, kiek ki­lo­metrų pa­vyks­ta įveik­ti, o pa­ts judė­ji­mas ir kar­tu pra­leis­tas lai­kas.

Bro­liai juo­kau­ja, kad dvi­ra­tis ne tik pa­de­da pa­lai­ky­ti fi­zinę formą, bet ir pra­skaid­ri­na kas­die­nybę. Va­žiuo­jant vis at­si­ran­da pro­gų pa­si­šne­ku­čiuo­ti, pa­si­dai­ry­ti po apy­lin­kes, pa­stebė­ti tai, pro ką au­to­mo­bi­liu daž­nai pra­le­kia­ma nė ne­sus­to­jus.

Va­ka­ri­niai pa­si­va­žinė­ji­mai jiems ta­po gra­žia bend­rystės tra­di­ci­ja. Kol ko­jos mi­na pe­da­lus, tol ke­lias kvie­čia pir­myn.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.