Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo nustatytos konkrečios valstybės institucijų užduotys, reikalingos atraminių maisto produktų prekybos vietų veikimui visuotinės ar dalinės mobilizacijos metu užtikrinti.
Priimtas sprendimas sukuria teisinį pagrindą iš anksto pasirengti tam, kad paskelbus mobilizaciją ir dėl elektros sutrikimų ar kitų techninių problemų nesant ryšio su bankinėmis sistemomis, gyventojai nustatytose fizinėse prekybos vietose galėtų įsigyti būtiniausių maisto produktų. Tokio atsiskaitymo sąlygos ir saugumo reikalavimai būtų taikomi pagal mokėjimus reglamentuojančius teisės aktus ir Lietuvos banko nustatytą tvarką.
„Šiuo sprendimu pereiname nuo atraminių prekybos vietų modelio kūrimo prie jo įveiklinimo ir testavimo. Svarbu ne tik apsibrėžti konkrečias prekybos vietas, bet ir užtikrinti visą jų veiklos grandinę – produktų gamybą, tiekimą, darbuotojų pasitelkimą, atsiskaitymus ir nepertraukiamą būtiniausių prekių prieinamumą gyventojams“, – teigė Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Valstybės institucijos ir verslo subjektai dabar turės atlikti išankstinius pasirengimo darbus tam, kad minėti mechanizmai esant poreikiui galėtų veikti.
Vyriausybės kanceliarija užtikrina, kad būtų sudarytas minėtu teisiniu režimu paslaugą galėsiančių užtikrinti fizinių prekybos vietų sąrašas. Šiuo metu yra numatytos 207 maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų prekybos vietos visoje Lietuvoje. Gyventojams šis sąrašas aktualus tik paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, ši informacija būtų paviešinta Vyriausybės kanceliarijos interneto svetainėje ir kitais kanalais tik įsigaliojus minėtiems teisiniams režimams.
Žemės ūkio ministerija sudaro mobilizacinio užsakymo sutartis su maisto produktų prekybininkais, veikiančiais minėtame sąraše įtrauktose prekybos vietose. Sutartys taip pat sudaromos su maisto produktų gamintojais, tiekiančiais produkciją šioms prekybos vietoms. Ministerija rengia šių gamintojų sąrašą, kaupia duomenis apie jų gamybos pajėgumus ir užtikrina žemės ūkio bei maisto produktų valstybės rezervo atsargų kaupimą ir panaudojimą.
Maisto produktai valstybės rezerve kaupiami rezervavimo principu, nuolatos vyksta viešieji konkursai, kuriuose dalyvauja maisto produktų gamintojai ir prekybininkai. Konkursus laimi mažiausią rezervavimo kainą pasiūlę tiekėjai ir tai juos įtraukia į maisto tiekimo sistemą.
Pažymėtina, kad Lietuvoje veikia trijų pakopų aprūpinimo maisto produktais sistema, kuri remiasi šiais principais:
a) valstybės rezervo atsargos, kurios kaupiamos rezervavimo sutarčių pagrindu;
b) atraminių prakybos vietų įtraukimas;
c) maisto produktų gamybą vykdančių gamintojų, perdirbėjų, didmenininkų ir kitų ūkio subjektų įtraukimas.
Svarbu akcentuoti, kad Lietuvos maisto gamintojų pramonė visiškai pajėgi aprūpinti šalies gyventojus maisto produktais. Jų gamybos pajėgumų pakaktų aprūpinti maistu piliečius ir didelės krizės atveju. Tačiau šiuo atveju kritiškai svarbūs resursų paskirstymo, infrastruktūros tvarumo ir apsaugos klausimai. Įmonė turi turėti pajėgumą įvairiomis sąlygomis tęsti darbą. Todėl įmonės, dalyvaujančios maisto tiekimo sistemoje iš institucijų gauna tam tikras garantijas, t.y.:
- darbuotojų įtraukimas į civilinį mobilizacinio personalo rezervą (t.y. darbuotojai nebus mobilizuojami į ginkluotąsias pajėgas, negalės išvykti iš šalies ir mobilizacijos metu vykdys nustatytas funkcijas savo darbovietėje);
- infrastruktūros apsauga;
- elektros tiekimo atstatymo prioritetas;
- tiekimo maršrutų sudarymas;
- gyventojų srautų kontrolė;
- atsiskaitymo nesant interneto ryšiui su mokėjimo kortelėmis galimybės.
Maisto paskirstymui į prekybos vietas negalintiems atvykti gyventojams planuojama pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Šis modelis taip pat testuojamas pratybų metu – kasmet vykstančiose nacionalinėse mobilizacinėse pratybose „Vyčio skliautas“ aktyviai veikia Raudonasis kryžius, Maisto bankas, Caritas, Maliečiai, Šaulių sąjunga. Vyriausybės kanceliarija dėkoja NVO už aktyvų įsitraukimą į šį procesą.
ŽŪM inf.
Loading ...
