Kas tai yra tanatopraktikas? Pirmiausia – tai morališkai stiprus asmuo, sugebantis gerbti mirusiuosius ir tuos, kurie patiria netekties skausmą. Šis žmogus grąžina velioniui pirminę išvaizdą, suteikia ramybę veido bruožams, odos spalvai, pristabdo kūno irimą.
Lietuvoje apie šią profesiją kalbama mažai, šalyje yra vos 23 asmenys, įgiję tanatopraktiko išsilavinimą.
Du iš šią specialybę įgijusių vyriškių darbuojasi Telšiuose: Romanas Klingeris ir Egidijus Adomaitis. Baigę daug mokymų, abu tanatopraktikai padeda sumažinti skausmą sielvartaujantiems dėl netekties: į Amžinybę išlydimas mirusysis per paskutinę kelionę atrodo lyg miegantis…
Mirtis – nelaukiamas svečias kiekvieno iš mūsų gyvenime. Apie ją kalbėti nesmagu, bet neišvengiama: su ja susiduriame artimų žmonių, draugų, pažįstamų laidotuvėse.
Gyvenime pasitaiko visko: neretai prieš mirtį patirtas įvykis, liga pakeičia mirusiojo išvaizdą. Negalavimai, vaistai, tragiški, nelaimingi atsitikimai skirtingai paveikia kiekvieno žmogaus kūną. Artimieji, norintys su į Amžinybę iškeliavusiu žmogumi atsisveikinti, prisiminti jį lyg gyvą, gali kreiptis pagalbos į tanatopraktiką. Po šių specialistų prisilietimo net smarkiai sudarkyti kūnai būna pašarvojami atviruose karstuose.
Gavo diplomus
Neabejojama, kad su mirusiu žmogumi turi būti elgiamasi pagarbiai. Lietuvoje vis dar manoma, kad mirusįjį paruošti paskutinei kelionei gali kone bet kuris. Tačiau tanatopraktikas turi analizuoti kiekvieną atvejį, stengtis, kad kūno vaizdas, kvapas, poza nekeltų dar didesnio šoko artimiesiems. Todėl tokį darbą dirbančiam žmogui reikia specialių žinių.
Telšiuose laidojimo paslaugas teikianti UAB „Tela“ tanatopraktiko paslaugas siūlo jau keletą metų. Kūnus balzamuojantys bendrovės direktorius R. Klingeris ir jo darbuotojas E. Adomaitis vis siekė tobulėti ir kaupė Vokietijos instituto teikiamas žinias: 2008-aisiais vyrams buvo suteikta tanatopraktiko asistentų kvalifikacija, šiemet abu tapo diplomuotais tanatopraktikais balzamuotojais.
Atkūrė mediko kūną
Lietuvoje pirmasis kūnų balzamuotojas buvo Jurgis Žilinskas. Šis asmuo balzamavo tik 3 kūnus: Maironio (1932 metais), Stepono Dariaus ir Stasio Girėno (1933 metais).
S. Dariaus ir S. Girėno palaikų balzamavimas užtruko 9 mėnesius.
Šiandien dezinfekuoti ir higieniškai sutvarkyti kūną trunka apie 1 val., balzamavimas – apie 3 val.
Stipriai po traumų sužaloto kūno sutvarkymas gali užtrukti iki kelių dienų. Besimokydami R. Klingeris ir E. Adomaitis susidūrė su nelengva užduotimi – jiems teko atkurti Šiauliuose į 8 gabalus supjaustyto mediko kūną.
Per mokymus sunkoka buvo ir teorinė dalis. Tarkime, teste, kurį įveikė Telšių tanatopraktikai, buvo 100 klausimų, atsakymai į juos pateikti lotynų kalba.
Dabar visas įgytas žinias tanatopraktikai puikiai pritaiko kasdieniame darbe.
UAB „Tela“ direktorius ir jo pavaldinys dalyvavo seminaruose, forumuose, kursuose apie mediciną, higienos normas, medicininių atliekų tvarkymą, darbą su cheminėmis medžiagomis ir kt. Juos vedė Airijos Laidojimo direktorių ir balzamuotojų koledžo direktorius Davidas Mc Gowanas, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija. Projektą „Laidojimo paslaugų valdymo ir tanatopraktikos srities darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijos didinimas“ vedė Vokietijos praktikuojančių tanatologų asociacijos specialistai.
Tanatopraktikų darbe tenka ne tik išmanyti įvairią literatūrą, bet ir būti pasiskiepijusiam nuo įvairių ligų, nes kiekvienas mirusysis nešioja vienokią ar kitokią infekciją.
Kūnas tampa gražus
UAB „Tela“ darbuotojas E. Adomaitis pasakoja, kad dezinfekcijos, balzamavimo paslaugos pasiūlomos mirusiojo artimiesiems, kai šie kreipiasi į bendrovę. Jeigu artimieji to pageidauja, kūnas sutvarkomas, kad nesisunktų skysčiai, nebūtų kvapo, neliktų lavondėmių ir pan.
Jo teigimu, dalis žmonių vis dar mano, kad paruošiant mirusįjį laidoti ar jį balzamuojant išimami vidaus organai. Tokiu atveju tenka paaiškinti, kad balzamuojama suleidžiant specialių skysčių į mirusiojo kūną.
Dezinfekuoti ir balzamuoti reikalingus skysčius UAB „Tela“ perka iš Anglijos ir Prancūzijos.
Pasak R. Klingerio, praėjus 15 minučių nuo žmogaus mirties, jo kūnas jau tampa ligų židiniu. UAB „Tela“ naudojami skysčiai, net jei velionis sirgo užkrečiamąja liga, panaikina visus mikrobus, tad prie kūno prisilietę asmenys neturi rizikos užsikrėsti.
„Tarkime, žmogus miršta nuo širdies ligos, jo kūnas pamėlsta. Po balzamavimo velionis vėl atrodo gražiai, lyg gyvas. Tuomet ir artimieji geriau jaučiasi“, – pasakoja E. Adomaitis. Dezinfekacijos, balzamavimo paslaugos nėra brangios – prieinamos kone kiekvienai kišenei.
Kuo ilgiau norima išlaikyti kūną nepalaidotą, tuo daugiau skysčių naudojama mirusįjį balzamuojant. Tarkime, Telšių tanatopraktikų balzamuotas moters kūnas iki laidotuvių išbuvo daugiau nei mėnesį, kol iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo mirusiosios sūnus.
Vienintelė bendrovė Telšiuose
Teisės aktai reikalauja, kad bendrovės, paruošiančios ir palydinčios mirusiuosius į paskutinę kelionę, turėtų įvairias licencijas ir laikytųsi nurodyto Euro standarto.
UAB „Tela“ – vienintelė Telšių rajone turi visas 6 darbui su mirusiaisiais reikiamas licencijas: pradinio vežimo, palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo, vežimo laidoti, laidojimo. Telšiuose veikianti Norkaus firma „Malda“ turi tik 2 licencijas – žmogaus palaikų vežimo laidoti ir laidojimo.
UAB „Tela“ turi visus standartus atitinkančias patalpas velioniams paruošti. Jose apsilankius subliūkšta iš anksto susidariusi nuomonė apie nejaukias, tamsias, baimę keliančias patalpas: čia pasitinka malonus kvapas, erdvė, šviesa, stebina švara.
R. Klingerio vadovaujama bendrovė taip pat teikia mirusiųjų pargabenimo iš užsienio šalių paslaugas.
Williamas Gladstonas yra pasakęs: „Parodykite man, kaip tauta rūpinasi savo mirusiaisiais ir aš matematiškai tiksliai nustatysiu jos gailestingumo lygį ir pagarbą šalies įstatymams bei lojalumą aukštiems idealams.“
R. Klingeriui ir jo darbuotojui E. Adomaičiui prie mirties tenka prisiliesti kone kasdien. Ar įmanoma prie to priprasti, ar nebaisu? „Reikia bijoti gyvųjų, o ne mirusiųjų“, – šypsosi abu diplomuoti tanatopraktikai žemaičiai.