Telšių rajono gyventojų požiūris į miesto ir seniūnijų žaliųjų erdvių priežiūrą išsiskiria. Vieni mano, kad šios teritorijos turi būti šienaujamos ir prižiūrimos, o kiti dėl aukštos žolės ar piktžolėmis apaugusios teritorijos problemos nemato.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamentas į žaliųjų erdvių priežiūrą žvelgia plačiau. Pasak specialistų, teritorijos priežiūra turėtų būti vertinama atsižvelgiant į jos paskirtį ir joje esančią biologinę įvairovę ir gyvūniją. O štai, pavyzdžiui, Telšių mieste yra įtvirtintos konkrečios taisyklės – Masčio ežero pakrantė turi būti šienaujama, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį.
Laura MOCKUTĖ
Gyventojų nuomonės išsiskyrė
Savo feisbuko paskyroje klausėme skaitytojų, kaip, jų nuomone, turėtų būti prižiūrimos mieste ir seniūnijose esančios žaliosios erdvės: ar jas reikėtų reguliariai šienauti ir tvarkyti, ar vis dėlto vertėtų augmenijai leisti augti natūraliai ir nepjauti?
Dalis gyventojų pasisakė už natūralesnes pievas.
Regina Klemovienė mano, kad bent dalį natūralių pievų plotų prie ežero būtų galima palikti nepjaunamų. „Ir žydės, ir kvepės, paukščiukai lizdelius suks ir vaikelius augins. Vėliau, kai augalai išberia sėklas – nušienauti. Skaudu žiūrėti į nuskustą lauką – nei drugelio, nei paukštelio, jokio vabalėlio. Kaip negyva“, – komentavo skaitytoja.
Į šį komentarą Birutė Juškienė atsakė ironiškai: „Tegul daugiau padaro šabakštynų. Ir taip paežerėje jokių žydinčių gėlių nei krūmų nėra, o dar norite, kad piktžolės vešėtų – bus tikrai gražu.“
Skaitytoja Vitalija teigė, kad žaliosios erdvės atrodo gražiai tada, kai yra nušienautos.
Kita gyventoja siūlė nešienauti žydinčių pievų, o nupjauti tik jų pakraščius. „Bet kai pieva nuruduoja, tai reikia nupjauti, nes nei grožio, nei tvarkos tuomet jau nebūna“, – įsitikinusi ji.
Dar keli gyventojai pabrėžė, kad šienauti būtina, nes priešingu atveju, kaip sakė jie, gali daugėti erkių ir invazinių šliužų.
AAD: ne visose teritorijose būtinas vienodas šienavimo intensyvumas
Aplinkos apsaugos departamento specialistai į žaliųjų erdvių priežiūrą siūlo žvelgti plačiau. Anot jų, turėtų būti vertinama konkrečios teritorijos paskirtis ir joje esanti biologinė įvairovė.
Pasak aplinkosaugininkų, šienaujant taip pat svarbu atsižvelgti į laukinę gyvūniją – pievose ir kituose atviruose plotuose gali perėti paukščiai, slėptis ar jauniklius vesti kiti laukiniai gyvūnai.
Kita vertus, AAD atkreipia dėmesį, kad sprendimas tiesiog palikti teritoriją augti savaime taip pat ne visada tinkamas. „Reikėtų stebėti, ar joje neplinta invazinės rūšys, galinčios išstumti vietinius augalus ir mažinti biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, invazinės rykštenės sudaro tankius sąžalynus, išstumia vietines augalų rūšis ir taip kelia grėsmę biologinei įvairovei“, – teigia aplinkosaugininkai.
Pasiteiravus, kiek kartų per sezoną būtų optimalu šienauti skirtingas žaliąsias teritorijas miesto ir rajono viešosioe erdvėse, AAD pažymėjo, kad pačios savivaldybės nustato žaliųjų erdvių priežiūros ir kontrolės tvarką ir atsako už tai, koks turi būti žolės aukštis, kiek kartų privalu per metus ją pjauti ir panašiai.
Galiojančios taisyklės
Mūsų savivaldybėje galiojančius reikalavimus pakomentavo Administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Barčauskienė.
Telšių rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyta, kad bendrojo naudojimo teritorijos turi būti tinkamai prižiūrimos, o vasaros sezono metu jose turi būti šienaujamos žaliosios vejos. Bendrojo naudojimo teritorijų priežiūrą organizuoja ir koordinuoja seniūnijos.
Štai, pavyzdžiui, Telšių miesto viešųjų erdvių priežiūra taip pat vykdoma pagal konkrečioms teritorijoms nustatytus priežiūros reikalavimus ir sudarytas viešųjų erdvių priežiūros paslaugų sutartis.
„2026 m. Telšių miesto viešųjų erdvių priežiūros paslaugų pirkime atskirai numatyta Masčio ežero pakrantės želdinių ir vejos bei kitų viešosios infrastruktūros objektų priežiūra.
Paslaugos pirkimo dokumentuose nustatyta, kad vejų, pievų, šlaitų ir kitų teritorijoje esančių zonų žolė turi būti šienaujama, kai pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Po pjovimo žolės aukštis turi būti tolygus – 3–4 cm“, – komentavo E. Barčauskienė. Taip pat numatyta, kad vasaros sezonu, priklausomai nuo oro sąlygų, žolę gali reikėti pjauti kas 4 dienas ir dažniau.
Vyriausioji specialistė pridūrė, kad šienaujant turi būti prižiūrima visa užsakyta teritorija, pašalinama nepageidaujama augmenija, o pjaunant žolę saugomi medžiai, krūmai, gėlynai ir kiti želdiniai.
Taikomi ir aplinkosaugos reikalavimai
E. Barčauskienė informavo, kad viešųjų erdvių priežiūrai yra taikomi aplinkosaugos reikalavimai, susiję su naudojama želdinių ir želdynų priežiūros technika. „Gali būti naudojama ne žemesnio kaip „Euro 6“, „Euro VI“, V etapo reikalavimus atitinkanti arba akumuliatorinė / elektrinė, teršalų neišmetanti technika“, – nurodė ji.
Specialistė sakė, kad nupjauta žolė ir kita augmenija turi būti surinkta ir išvežta į tam skirtą atliekų tvarkymo vietą arba kompostuojama per 24 valandas, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė nurodo kitaip. Taip pat galimas mulčiavimas, tačiau jis turi būti suderintas su užsakovu.
Dėl žaliųjų erdvių priežiūros, panašu, tenka ieškoti kompromiso – svarbu ne tik vadovautis galiojančiomis taisyklėmis, bet ir kartu atsižvelgti į teritorijų paskirtį bei jose esančią biologinę įvairovę.
