Telšiuose gyvenanti Valdonė Pikiotienė augina neįprastus pagalbininkus – raudonuosius kalifornijos sliekus. Jie visas organines atliekas paverčia ekologine trąša – biohumusu. Šie padarėliai pedagogei pensininkei itin palengvina kasdieninius darbus – nebereikia sukti galvos dėl dirvos tręšimo.
Raudonieji kalifornijos sliekai – dirbtinai išvesta kompostinio slieko veislė, pasižyminti greitesne medžiagų apykaita. Sliekai skirti buitinėms, organinės pramonės ir žemės ūkio atliekoms perdirbti.
Pastaruoju metu kalifornijos sliekai nebėra tokia retenybė, kokia buvo maždaug prieš dešimtmetį. Tuomet šiuos gyvūnėlius buvo galima įsigyti tik užsienyje.
Domisi literatūra
Valdonė pirmąją kalifornijos sliekų saują įsigijo prieš trejus metus – vyro tėvai paliko ūkį, kuriuo reikėjo rūpintis. Tuomet ir kilo mintis įsigyti šių dirvos tręšėjų.
Nusipirkusi neįprastų augintinių, telšiškė perskaitė nemažai literatūros apie jų auginimą. Moteris atvirauja, jog kai kurias knygas išmoko beveik atmintinai.
Telšiškės profesija – pedagogė. V. Pikiotienė mokytojavo Telšių „Žemaitės“ gimnazijoje, „Džiugo“ vidurinėje mokykloje, ėjo Telšių menų ir pedagogikos fakulteto prodekanės, Socialinių mokslų kolegijos Telšių fakulteto dėstytojos pareigas.
Maitinasi atliekomis
Pasak kalifornijos sliekų augintojos, gyvūnėliai nereikalauja didžiulės priežiūros, be to, yra labai vislūs. Gerai prižiūrint, sliekų populiacija per mėnesį kone padvigubėja!
Moteris pasakoja, jog kalifornijos sliekai maitinasi įvairiomis augalinėmis atliekomis. Nupjautą žolę, nuskustas daržoves Valdonė kaupia kaip skanėstus sliekams. „Mėsos ar pieno produktais šių sliekų šerti negalima“, – tikina Valdonė.
Atėjus žiemai, telšiškė sudeda sliekus į kibirus ir apgyvendina juos savo rūsyje. Šie gyvūnėliai bijo šalčio, todėl temperatūros svyravimas verčia sliekus ieškoti geresnės vietos arba apmirti 2 – 3 savaitėms.
Šiuo metu Valdonė namuose turi vieną, o uošvių paliktoje sodyboje – jau tris dėžes sliekų.
Geriausios trąšos
„Tai, ką sliekai perdirba, pašalina iš žarnyno ir virsta kompostu. Geresnių trąšų nerasi“, – teigia pensininkė pedagogė.
Literatūroje teigiama, jog kalifornijos sliekų išskiriama medžiaga daugelį kartų naudingesnė šaknims nei kitos trąšos. Dirvoje gyvenantys sliekai palankiomis sąlygomis per parą išskiria tiek koprolitų (suakmenėjusios iškastinių gyvūnų išmatos), kiek patys sveria. Jeigu 1 kv. m dirvos gyvena 100 g sliekų, jie kiekvieną mėnesį palieka apie 3 kg paties geriausio „mėšlo“.
Domisi žvejai
Valdonė negaili informacijos apie šiuos pagalbininkus – kiekvienam besidominčiam įteikia šūsnį literatūros, kartais ir saujelę sliekų.
Pašnekovė pasakoja, jog tokiais sliekais be galo domisi žvejai. „Kaliforniečiai“ yra ypatingai judrūs, todėl jie pritraukia žuvų dėmesį. Tačiau telšiškė skuba pridurti, jog kalifornijos sliekai nėra skirti žvejybai, todėl tuo piktnaudžiauti nereikėtų.
Augina ir bites
Telšiškė augina ne tik kalifornijos sliekus, bet ir gausybę bičių. Tiesa, jomis labiau rūpinasi pašnekovės vyras.
Apie bites moteris kalba su mažesniu entuziazmu – esą tai brangus malonumas. „ Joms reikia pirkti korius, įvairius vaistus, kad nesirgtų, žiemą – cukrų“, – teigia pašnekovė ir priduria, jog bitės sparčiai dauginasi. Moteris teigė: „Sodyboje turėjome 5–10 avilių, dabar jau beturime 40. Tiek medaus mums nereikia, todėl įdėjau skelbimą, kad bites parduodu, tačiau neatsiliepė nė vienas žmogus“.
Patarimai
Pedagogė nepagaili skaitytojams informacijos, kaip nenaudojamą žemę paversti derlinga ir minkšta: reikia pakloti kartoną, ant jo užberti žolių. „Kartonas kartu su žolėmis supūva, padarydamas žemę be galo minkšta“, – patirtimi dalijasi netradicinius būdus propaguojanti gamtos mylėtoja.
„Anksčiau juokdavausi, kai draugai kone kasdien važiuodavo į sodą. Išėjusi į pensiją, supratau: kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jį traukia žemės ūkis“, – šypsosi pašnekovė.