Pavasarį vis dažniau pastebime, kaip laukuose ir pievose dega žolė. Kai kam atrodo, kad tai natūralus būdas atsikratyti senos augmenijos, tačiau iš tikrųjų toks elgesys daro didžiulę žalą gamtai, žmonių sveikatai ir net gali sukelti skaudžias nelaimes.
• Pirma, deginama žolė naikina gyvąją gamtą. Liepsnose žūsta smulkūs gyvūnai – ežiai, varlės, paukščiai, vabzdžiai ir kiti ekosistemos dalyviai. Jie dažnai neturi galimybės pabėgti nuo greitai plintančios ugnies. Be to, sunaikinami dirvožemio paviršiuje gyvenantys mikroorganizmai, kurie yra svarbūs natūraliam dirvožemio derlingumui ir ekosistemos pusiausvyrai.
• Antra, deginant žolę į orą išsiskiria pavojingi teršalai, tokie kaip anglies monoksidas ir smulkiosios kietosios dalelės, kurios gali sukelti kvėpavimo takų ligas, alergijas bei kitus sveikatos sutrikimus. Ypač tai pavojinga vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie jau serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.
• Trečia, nekontroliuojamai plintanti ugnis gali persimesti į miškus, durpynus, ūkinius pastatus ar net gyvenamuosius namus. Kasmet ugniagesiai gelbėtojai gesina šimtus gaisrų, kilusių dėl neatsakingo žolės deginimo, o kai kuriais atvejais šie gaisrai pasiglemžia ir žmonių gyvybes.
Svarbu suprasti, kad žolės deginimas yra ne tik pavojingas, bet ir neteisėtas. Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, Lietuvos įstatymai griežtai draudžia tokį elgesį, o pažeidėjams gresia baudos. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.
Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Ugniagesiai įspėja:
• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, kt. augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas– liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.
• Augalinės kilmės atliekas kaimiškose vietovėse deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
• Laužą kurkite tik tam paruoštuose vietose, prieš kuriant laužą pagalvoti, ar bus saugu. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti – užpilti žarijas vandeniu.
• Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą Jums gresia piniginės baudos;
• Pamačius degančią žolę, nepraeiti pro šalį – mažą gaisrą bandyti gesinti patiems arba kviesti ugniagesius tel. 112.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos prašo gyventojų elgtis atsakingai, nelikti abejingais pastebėjus gaisrą ar asmenis deginančius žolę.
Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.
