Sausio sąskaitos už centralizuotą šildymą daugeliui gyventojų buvo nemaloni staigmena – kai kur jos išaugo net iki dviejų kartų. Energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, pats tarifas, palyginti su gruodžiu, didėjo apie 4 proc., o galutinius mokėjimus dar padidino panaikinta PVM lengvata ir itin šalti orai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos kainos sausį, palyginus su gruodžiu, daugumoje savivaldybių augo vidutiniškai 15,5 proc., labiausiai – dėl padidėjusio PVM tarifo. Pavyzdžiui, pridėjus 21 proc. PVM tarifą, Vilniuje ir Kaune brango 16,3 proc., Klaipėdoje – 18 proc. Lietuvos mastu vidutinė šilumos kaina sausį siekė 9,64 ct/kWh su PVM, o galutinės sąskaitos tapo didžiausios šį šildymo sezoną. Tai yra net apie 90 proc. didesnės nei prieš metus – dėl šaltų oro sąlygų didėjo 70 proc., dėl kainos ir didesnio PVM – 11,2 proc.
Didžiausios sąskaitos neefektyviuose pastatuose
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pažymi, kad sąskaitų dydį daugiausia lemia ne šilumos tarifas, o pastato būklė. Tame pačiame mieste šilumos kaina visiems vartotojams yra vienoda, tačiau sąskaitos skiriasi dėl suvartoto šilumos kiekio.
„Jei namas nesandarus, prastos šiluminės varžos, jam reikia daugiau energijos palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą (18–20 °C). Mokėtiną pinigų sumą šilumos vartotojui sąskaitose lemia ne tiek pačios šilumos kaina, kiek šiluminės energijos vartojimo efektyvumas ir pastato sandarumas, neleidžiantis šilumai sklisti per atitvaras į lauką. Šilumos kainos sumažinti 2 kartus neįmanoma, bet šilumos suvartojimą, atlikus modernizaciją, iki 2 kartų sumažinti nesunku, o atskirais atvejais sutaupoma ir daugiau“, – pabrėžia V. Lukoševičius.
Po renovacijos sumažėja energijos poreikis
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė pabrėžia, kad renovacijos tikslas – kompleksiškai sumažinti energijos poreikį ir užtikrinti ilgalaikį efektą. Jos metu siekiama B energinio naudingumo klasės ir sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos sąnaudų.
„Pavyzdžiui, viename iš renovuotų daugiabučių 50 kv. m buto šildymo išlaidos sausį prieš atnaujinimą siekė apie 73 eurus (be PVM), o po renovacijos – apie 27 eurus. Šilumos suvartojimas tokiuose namuose sumažėjo daugiau nei perpus“, – sako G. Burbienė. Ji priduria, kad daugiabučių renovacijos kvietimas galioja iki balandžio 1 d., o finansavimas skiriamas pagal fiksuotą įkainį.
Technologijos leidžia sutaupyti dar daugiau
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pažymi, kad planuojant modernizuoti daugiabutį verta pagalvoti ir apie saulės elektrines ar kolektorius, nes renovacija ir atsinaujinantys ištekliai yra vienas kitą papildantys sprendimai.
„Renovacija dažniausiai leidžia sumažinti šilumos suvartojimą bent 40 proc., o neretai – ir dvigubai. O įsirengus saulės elektrinę mažinamos elektros išlaidos. Pavyzdžiui, investavus 100 eurų į saulės elektrinę, galima tikėtis, kad per kelerius metus bus sutaupoma reikšminga dalis šios sumos – dažnai apie 25 eurus per metus ar net daugiau. Tai papildoma nauda šalia jau sumažėjusių šildymo išlaidų“, – sako M. Nagevičius.
Daugiau informacijos apie šiuo metu galiojančio daugiabučių modernizavimo įkainio kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Benita GAIŽIŪNAITĖ
Loading ...
