Daugelyje senų Lietuvos daugiabučių namų vis dažniau pasitaiko sisteminių pastatų nusidėvėjimo padarinių – tai ne tik prastėjanti šilumos izoliacija, konstrukcijų defektai ar infrastruktūros senėjimas, bet ir kelis kartus per metus pasikartojantys avariniai įvykiai. Naujausi apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius dvylika mėnesių su jais susidūrė 31 proc. senų daugiabučių gyventojų.
Daugiau nei pusė jų (57 proc.) tokias situacijas patyrė 2–3 kartus, o daliai jos kartojosi dar dažniau – iki penkių ir daugiau kartų per metus, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Joje dalyvavo tūkstantis šalies gyventojų, gyvenančių 1993 m. ir anksčiau statytuose daugiabučiuose.
Dažniausiai iššūkių kėlė vandentiekio ir kanalizacijos sistemos
Avarinius įvykius sukėlusių priežasčių spektras platus, tačiau ryškiausiai išsiskiria vandentiekio ir kanalizacijos gedimai – juos nurodė 53 proc. respondentų. Gyventojai taip pat minėjo stogo ar sienų pratekėjimus (20 proc.), elektros tinklų trikdžius (19 proc.) ir šildymo sistemos gedimus (11 proc.). Šiuos atvejus dažniausiai lemia natūraliai nusidėvėjusios, šiuolaikinių eksploatavimo poreikių neatitinkančios pastato inžinerinės sistemos.
Vis dažniau pasitaikančios avarijos didina ir finansinę naštą: net 74 proc. susidūrusiųjų su jomis patyrė išlaidų – 17 proc. iki 50 Eur, 25 proc. – 51–100 Eur, 20 proc. – 101–300 Eur, o po 6 proc. – 301–500 Eur ir daugiau nei 500 Eur.
Renovuotinų daugiabučių butų savininkai susiduria ir su kitomis kasdienybę sunkinančiomis problemomis: prastu vėdinimu, drėgme, pelėsiu, irstančių balkonų keliama grėsme, liftų ar elektros įrangos gedimais.
Situaciją gali padėti išspręsti kompleksinė renovacija
Tyrimo dalyviai savo namo būklę vertina vidutiniškai – 6,1 balo iš 10, o beveik pusė jų tiki, kad nesiimant modernizacijos ateityje pastato būklė tik prastės. Didėjant gedimų skaičiui, gyventojai linkę ieškoti ilgalaikių sprendimų. Tyrimo duomenimis, 69 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad renovacija sumažintų avarijų tikimybę ir pagerintų pastato būklę.
„Džiaugiamės, kad gyventojų sąmoningumas auga. Tai rodo, kad žmonės vis geriau suvokia – senus, susidėvėjusius pastatus būtina neatidėliojant atnaujinti, nes tai padeda išvengti ne tik avarijų, bet ir daugelio kitų eksploatacijos iššūkių bei su jais susijusių papildomų išlaidų“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Ekspertė primena, kad kompleksinė renovacija sprendžia ne vien energinio efektyvumo klausimus. Atnaujinant pastatą galima sutvarkyti stogą, vamzdynus, elektros sistemas, balkonų konstrukcijas ir kitas kritines vietas, kurios dažnai kelia avarijų riziką.
„Šie darbai yra neišvengiami ir daug kainuoja, o valstybės parama gerokai palengvina finansinę naštą, todėl kviečiu butų savininkus dar kartą įsivertinti savo namo technines, eksploatacines problemas, apsvarstyti, kokie darbai renovacijos metu gali būti atlikti, ir apsispręsti dalyvauti Daugiabučių modernizavimo programoje“, – akcentuoja G. Burbienė.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ


