Pasaulinė ir Lietuvos statistika rodo, kad namų ūkiuose susidaro apie 60 proc. visų maisto atliekų ir šie skaičiai auga. Todėl kasdien turime ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą.
Europos Sąjungos 2022 m. duomenimis, vienam ES gyventojui per metus vidutiniškai tenka po 132 kg maisto atliekų, o Lietuvos gyventojui dar daugiau – 140, iš jų maždaug 86 kg kiekvienas mūsų išmetame namų ūkyje.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvoje susidarė apie 414 tūkst. tonų maisto atliekų ir, palyginti su 2022 m., šis skaičius išaugo maždaug 17 tūkst. tonų arba 4,2 proc. Namų ūkiuose 2023 m. susidarė apie 247 tūkst. tonų maisto atliekų, pirminės gamybos sektoriuje – 82 tūkst., perdirbimo ir gamybos – 54 tūkst., mažmeninės prekybos ir kituose maisto paskirstymo sektoriuose – 27 tūkst., o viešojo maitinimo sektoriuje – apie 4 tūkst. tonų maisto atliekų.
Maisto švaistymo problema aktuali ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, 2022 m. buvo iššvaistyta apie 19 proc. viso pagaminto maisto – tai prilygsta 1,05 mlrd. tonų maisto atliekų. Tai įspūdingi maisto švaistymo kiekiai, nes net 28,9 proc. pasaulio gyventojų – 2,33 mlrd. žmonių – susiduria su maisto trūkumu.
Maisto išmetimas – ir didžiulė aplinkosauginė problema. Maisto nuostoliai ir atliekos sudaro 8–10 proc. visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Kovodamas su maisto švaistymu, šiemet Europos Parlamentas pritarė Atliekų direktyvos pataisoms. Jos įpareigos ES valstybes iki 2030 m. 10 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį perdirbimo ir gamybos sektoriuje ir 30 proc. – vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir namų ūkio sektoriuose, palyginti su 2021–2023 m. vidurkiu.
Lietuvoje irgi imamasi priemonių kovojant su maisto švaistymu. Šiandien maisto prekių parduotuvėse jau galima pigiau įsigyti produktų, kurių etiketėse minimalus tinkamumo vartoti terminas „Geriausias iki…“ jau yra pasibaigęs. Taip pat pigiau parduodami ir specialiai paženklinti produktai, kurių vartojimo terminas „Tinka vartoti iki…“ baigiasi šiandien ar po kelių dienų.
Visada reikia skaityti produktų etiketes, nes 10 proc. maisto švaistymo yra susiję būtent su maisto ženklinimu. „Geriausias iki…“ galiojimo terminas nurodo iki kada produktas išlaiko savo geriausias kokybines savybes ir jeigu jis neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, jo pakuotė be defektų, dar yra tinkamas vartoti ir po šio termino pasibaigimo.
Namų virtuvėje taip pat galima taupiai elgtis su maisto likučiais – internete gausu patarimų, kaip panaudoti produktus iki galo, ir iš jų paruošti gardžius patiekalus. Kai kuriuos maisto produktus galima užšaldyti, jų galiojimas bus ilgesnis. Į parduotuves reikėtų eiti su išankstiniu prekių sąrašu ir nepirkti naujų ir trumpo galiojimo produktų impulsyviai, pamačius jų patrauklią kainą.
Tokie įpročiai padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sumažinti kasdienes išlaidas. Be to, daugelyje Lietuvos savivaldybių sudarytos galimybės rūšiuoti virtuvės atliekas, todėl maisto likučiai turi būti tvarkomi tvariai.
AM inf.
Loading ...
