Už pernykštės žolės deginimą skiriamos didžiulės baudos

Atšilus orams, nors pavasaris ir suvėlavo, šalyje vėl pradėta masiškai deginti pernykštę žolę. Tokių gaisrų kasdien sparčiai daugėja.
Pernai pirmasis tokių gaisrų protrūkis buvo per ilgąjį Kovo 11-osios savaitgalį, kai ugniagesiams teko gesinti daugiau kaip 200 žolės gaisrų. Jie nuniokojo apie 550 hektarų.
2009 m. pavasarį ugniagesiai beveik 2 500 kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė beveik 39 proc. visų gaisrų. Išdegė tūkstančiai hektarų nenušienautos žolės, miško paklotės, jaunuolynų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių.
Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir pačioms šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jiems gesinti išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų, išeikvojama daug fizinių jėgų, juolab kad per dieną kartais tenka vykti gesinti net ne dešimtis, o šimtus tokių gaisrų. Vieno gaisrinio automobilio išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams vien tik degalams vidutiniškai kainuoja apie 100 Lt. O jeigu dega didelis plotas, gaisras gesinamas ilgesnį laiką, jam likviduoti pasitelkiama daugiau pajėgų, išlaidos išauga keleriopai. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
Siekdamas sumažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia akciją prieš žolės deginimą ir ragina valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnus imtis visų įmanomų prevencijos priemonių: suaktyvinti priešgaisrinį agitacinį darbą, informuoti visuomenę per žiniasklaidą ir tiesiogiai bendraujant su žmonėmis apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius, priminti atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą; sugriežtinti miškų ir durpynų priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu; administruojamoje teritorijoje organizuoti reidus, o jų metu nustatytiems priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikyti administracinio poveikio priemones; atkreipti rajonų (miestų) savivaldybių dėmesį į pasirengimą sumažinti gaisro kilimo pavojų miškuose, durpynuose, kitose atvirose teritorijose.
Tuo pačiu dar kartą primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1 000 Lt bauda, o pareigūnai – nuo 100 iki 2 000 Lt. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams už nesiėmimą priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje žolės gaisrą – bauda nuo 100 iki 600 Lt. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir atsargiai elgtis su ugnimi.
Piliečiams norėtųsi dar kartą priminti ir paprasčiausius priešgaisrinės saugos reikalavimus tvarkant sodininkystės, daržininkystės atliekas. Jie turėtų užkirsti kelią ugniai tapti nekontroliuojamu degimu, t.  y. paprasčiau kalbant – gaisrų, kad sausą žolę, nendres, lapus, laukininkystės ir daržininkystės augalines atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
Šis procesas turi būti nuolat stebimas, o jį pabaigus smilkstančius pelenus ugniavietėje būtina užgesinti vandeniu ar smėliu. Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas. Kai žolės, nendrių, šiaudų, nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kv. m tūrio, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) valstybinei miškų tarnybai (girininkijai). Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ar miesteliuose (miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3 000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai). Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijose nustato pačios. Šių reikalavimų, numatytų ir Aplinkos apsaugos įstatyme, nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnio 1 d. užtraukia baudą piliečiams nuo 50 iki 400 Lt, pareigūnams – nuo 100 iki 500 Lt.