
Neskauda – vadinasi, sveika? Deja, toks požiūris burnos sveikatos srityje dažnai būna klaidinantis. Dantų ligos – ypač ėduonis ar dantenų uždegimai – ilgą laiką gali vystytis visiškai be skausmo. Kai skausmas jaučiamas, liga dažnai būna pažengusi ir reikalauja sudėtingesnio gydymo, todėl vien pasitikėjimas tuo, kad „viskas gerai, nes nieko nejaučiu“, gali atvesti prie rimtų pasekmių – net ir dantų netekimo.
Gydytoja odontologė Laura Gulbytė-Ruseckienė, dirbanti su įvairiais protezavimo atvejais, pabrėžia:
„Didžioji dalis pacientų atvyksta pas mus tada, kai jau tikrai skauda, tačiau jei būtų atėję bent vienu etapu anksčiau, gydymas būtų buvęs paprastesnis, greitesnis ir pigesnis. „Neskausmas“ – tai dar ne sveikata.“
Ką rodo „tyli“ dantų liga?
Dantų ėduonis pirmiausia pažeidžia emalį – išorinį danties sluoksnį, kuriame nėra nervų, todėl jis gali augti nepastebimai. Tik kai pasiekia dentiną ar pulpos sritį (vidinį danties audinį su nervais), atsiranda jautrumas, skausmas, patinimas. Lygiai taip pat – periodontitas, dantenų liga, kuri ardo atramines danties struktūras, dažniausiai vystosi be skausmo. Pirmieji simptomai – dantenų kraujavimas, blogas kvapas, paslankūs dantys – dažnai ignoruojami, kol problema tampa akivaizdi.
Be to, sąkandžio netolygumai, šlifuoti ar nusidėvėję dantys, senos restauracijos, mikroįtrūkimai ar karūnėlių kraštų pakitimai taip pat dažnai būna nematomi plika akimi. Visa tai galima nustatyti tik profilaktinės apžiūros metu.

Profilaktinė apžiūra – paprastas, bet itin svarbus žingsnis
Norint sužinoti, ar dantys iš tikrųjų sveiki, būtina kartą per metus (o idealiu atveju – kas 6 mėnesius) apsilankyti pas gydytoją odontologą. Specialistas ne tik apžiūrės dantis vizualiai, bet ir prireikus atliks rentgeno tyrimą, įvertins sąkandį, patikrins dantenų būklę, senų restauracijų sandarumą.
Tai leidžia pastebėti net smulkiausius pakitimus dar ankstyvoje stadijoje – kol gydymas dar neskausmingas, paprastas ir gerokai pigesnis nei vėlyvose stadijose.
Ką daryti, jei danties jau trūksta?
Jei netekote vieno ar kelių dantų ir tai nekelia skausmo – tai dar nereiškia, kad viskas gerai. Trūkstamas dantis keičia sąkandį, persiskirsto kramtymo krūvis, o tai lemia greta esančių dantų nusidėvėjimą, jų pasislinkimą, žandikaulio kaulo nykimą. Laikui bėgant tokia „tyli“ problema tampa sudėtinga funkcinė komplikacija, kurią spręsti jau tenka taikant platesnio masto gydymą.
Šiuolaikinė odontologija siūlo platų spektrą sprendimų – modernūs dantų protezavimo metodai leidžia atkurti trūkstamus dantis estetiškai, tiksliai ir ilgam. Tai gali būti ir fiksuoti cirkonio keramikos vainikėliai, ir protezai ant implantų, ir estetiški tiltai. Visi šie metodai pasižymi natūralia išvaizda, ilgaamžiškumu ir komfortu kasdieniame gyvenime.
Dantų protezavimo kompensacija
Ne visiems žinoma, kad dalį protezavimo išlaidų gali kompensuoti valstybė. Dantų protezavimo kompensacija priklauso apdraustiems asmenims pagal amžių ar sveikatos būklę – pensinio amžiaus pacientams, žmonėms su negalia, taip pat tiems, kuriems protezavimas būtinas dėl traumos ar ligos. Kompensacijos suma gali siekti net iki 560 eurų (vaikams – daugiau), o laukiantieji eilėje kompensacijai gali kreiptis į pasirinktą kliniką su gautu kvietimu.
Gydytoja Laura Gulbytė-Ruseckienė pataria: „Visada rekomenduoju pacientams pasidomėti kompensacijos galimybėmis. Ypač tiems, kurie dvejoja dėl kainos. Protezavimo kompensacija gali padengti nemažą dalį išlaidų, o tai leidžia rinktis kokybiškus sprendimus ir neatidėlioti gydymo metų metus.“
Svarbu suprasti – kuo anksčiau pradėsite dantų atkūrimo procesą, tuo mažesnės išlaidos ir didesnė tikimybė, kad nereikės papildomų, sudėtingų procedūrų, tokių kaip kaulo priauginimas ar implantacija sudėtingomis sąlygomis.
Jausmas, kad „nieko neskauda“, nėra patikimas sveikatos rodiklis. Burnos ligos dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl profilaktika – vienintelis būdas sužinoti tikrąją dantų būklę. Jei jau netekote danties, verta pasidomėti moderniais dantų protezavimo metodais ir valstybės teikiama dantų protezavimo kompensacija, kuri padeda užtikrinti prieinamą ir kokybišką gydymą kiekvienam.
O patikima konsultacija su gydytoja, tokia kaip Laura Gulbytė-Ruseckienė, gali būti pirmasis žingsnis į sveikesnę, tvirtesnę ir gražesnę šypseną – be skausmo, bet su atsakomybe.