
Pirmadienį, liepos 21 d., Sedoje prasideda II Šv. Jono Nepomuko muzikos festivalis.
Muzikos mylėtojai 18 val. kviečiami į pirmąjį šio festivalio koncertą „Baladė dviems“ – Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje skambės romantiškas džiazas, atlikėjai: Vytenis Danielius (akordeonas) ir Austėja Danielė (vokalas).
Prieš prasidedant jaunųjų muzikos atlikėjų festivaliui, kalbėjomės su jo meno vadovu Jonu VOZBUTU, ką tik baigusiu Nacionalinės Paryžiaus aukštosios muzikos ir šokio konservatorijos pirmą kursą.

– Kokios mintys ir nuojautos sukasi galvoje, kai iki festivalio pradžios liko vos kelios dienos?
– Jaučiuosi puikiai, nes festivalio sezono pradžia mane labai motyvuoja. Norisi, kad šių metų festivalis paliktų žmonėms didžiulį įspūdį, kad atlikėjai ir jų muzikinės programos būtų įsimintinos festivalio gerbėjams ir jį palaikantiems žmonėms.
Jau anksčiau užmegzti ryšiai Lietuvoje man leido į Sedą pakviesti įvairių žanrų atlikėjų, nes festivalyje skambės ne tik rimtoji klasikinė muzika, bet ir džiazas, populiarioji muzika bei pačių atlikėjų autorinė kūryba.
Kaip meno vadovas, atsakingas už artistinę festivalio pusę, džiaugiuosi, jog į šių metų Šv. Jono Nepomuko muzikos festivalio programą pavyko įtraukti ir vokalinės muzikos kūrinių.
Tiesą sakant, visiems atlikėjams, kurie dalyvaus mūsų festivalyje, vasara yra itin darbinga, tačiau koncertų datas pavyko suderinti ir atsižvelgiant į jų užimtumą. Kadangi ir aš pats iš studijų grįžtu tik prieš festivalio pradžią, koncertai numatyti liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
– Esate, ko gero, jauniausias šalyje festivalio meno vadovas. Kaip pavyksta 20-mečiam studentui organizuoti tokį festivalį?
– Mane šis meno vadovo darbas ir jo užmojai lydėjo visus metus nuo praeito festivalio sezono uždarymo.
Muzikinės programos dėlionė yra itin atsakingas procesas, kuris gali nulemti viso festivalio pasisekimą, tačiau jis teikia ir malonumo, nes festivalio koncepto sumąstymas bei įgyvendinimas yra savotiška kūryba.
Be abejonės, festivalio tęstinumas priklausys nuo to, ar pavyks ir toliau rasti rėmėjų, kurie matys šio kultūrinio renginio egzistavimo prasmę, tačiau nuo savęs galiu pridurti, jog mes nesustosime (šmaikštauju).
Ir, be kita ko, aš esu ne vienas. Noriu padėkoti Mažeikių rajono savivaldybei už skirtą paramą – 1600 eurų atlikėjams ir 200 eurų festivaliui viešinti. Tai labai nedidelis biudžetas, bet juk atėję žiūrovai pirks bilietus, galvoju, kad biudžetas padidės.
Dėkoju Sedos kultūros centrui už paraiškos pateikimą ir viešinimą. O pagrindiniai mano padėjėjai yra mama, tėtis ir ponia Genoveita Gricienė, kuri antrus metus rūpinasi šiuo renginiu ir jo finansavimu.

– Kokie pirmų studijų metų Paryžiuje įspūdžiai, patirtys?
– Pirmieji metai Nacionalinėje Paryžiaus aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje praėjo puikiai. Esu be galo laimingas šiuo posūkiu savo gyvenime, nauja aplinka, pažintimis bei koncertais.
Iš tiesų, jau per pirmuosius mokslo metus teko derinti studijas su koncertais, o tai mane džiugina, nes, pasirodo, net būnant pirmo kurso studentu, mokymasis gali būti kryptingai realizuojamas. Galiu pasakyti, kad studijos čia yra aukščiausio lygio, jauniems muzikos žmonėms teikiančios neišsisemiamų žinių bei patirties.
Integruotis aukštojoje mokykloje nebuvo sunku. Čia tokios tradicijos, kad konservatorijos dėstytojai ilgai netrukus tampa tavo geriausiais draugais, rūpinasi nuolatiniu studentų progresu. Mano nuomone, būtent toks ryšys duoda geriausių rezultatų.
Grįždamas prie atlikėjo veiklos galiu pasakyti, kad naujoje šalyje jau turėjau daug koncertų, kurie praturtino mane kaip muzikantą profesionalą bei įsirašė į mano biografiją.
Teko pasirodyti scenoje su Europoje nusipelniusiais atlikėjais ir kolektyvais, dirbti su žymiais šių dienų kompozitoriais, atlikti keletą pasaulinių premjerų.
Laisvo laiko studijuojant lieka nedaug, tačiau nesiskundžiu, nes mane nuolat supa muzika – juk aš taip ją myliu!
Kita vertus, pirmi metai Prancūzijoje užsieniečiui nebūna lengvi dėl naujos kalbos ir kultūros kitoniškumo. Ir man pirmi du ar trys mėnesiai Paryžiuje buvo gana sudėtingi, tačiau vėliau viskas tapo paprasčiau, pradėjau priprasti prie naujos kasdienybės. Ir galiu pasidžiaugti: sėkmingai išlaikiau universitetinio lygio prancūzų kalbos egzaminą!
Tegyvuoja festivalis! Vive le festival!
POST SCRIPTUM
Antrasis festivalio koncertas vyks po savaitės – liepos 27 d. Jis rengiamas kitoje Sedos bažnyčioje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 18 val. prasidės koncertas „In Lumine“ (Šviesoje). Pakilios sakralinės muzikos kūrinių klausytojams dovanos Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės klasikinio dainavimo klasės studentai, jiems akomponuos A. Eitmanavičiūtė.
Trečiasis koncertas „Rostropovičiaus fondo alumnai“ vyks rugpjūčio 9 d. 18 val. Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje. Įvairių epochų muzikos šedevrus dviem instrumentams pristatys duetas: Rugilė Juknevičiūtė (violončelė) ir Jonas Vozbutas (akordeonas).
Bilietai į festivalio koncertus kainuoja 10 eurų.
Audronė MALŪKIENĖ