Žarėnų simbolis – didžiulis akmuo – veltui atiduotas privačiam asmeniui

Keliasdešimt metų Žarėnų seniūnijos Užminijų pirmajame kaime stovėjęs akmuo atiduotas verslininkui. Tokį sprendimą priėmęs Žarėnų seniūnas Pranas Lukošius tikina saugojęs eismo dalyvius nuo galimo atsitrenkimo į akmenį. Finansiškai bei vietos gyventojams morališkai vertingo akmens seniūnijai nereikėjo – esą ir taip visi kampai akmenimis užgriozdinti.
Susidomėjus žarėniškiams ir žiniasklaidos atstovams, Žarėnų seniūnas surengė Žarėnų bendruomenės tarybos posėdį – liepos 29 dienos susirinkimo klausimas – dar liepos 23 dieną privačiam asmeniui atiduotas akmuo.
Skaistė SADONYTĖ
Žiniasklaidai apie dingusį akmenį pranešė Žarėnų seniūnijos gyventojai. Jiems didžiulis akmuo vertingas dvasiškai: vieni pamena ant jo laipioję dar vaikystėje, vyresnieji – prisėsdavę pakeliui į namus.
Vietos gyventojai stebėjo, kaip didžiuliai kranai bandė pakelti akmenį milžiną – tai esą pavyko tik su trečiąja priemone. Tačiau sako nenutuokę, jog akmuo nukeliaus į privatų verslininko sklypą.
Žarėniškių teigimu, akmuo buvo tapęs savotišku simboliu: toje pačioje vietoje jis prastovėjo maždaug nuo 1975-ųjų, kuomet tose apylinkėse buvo vykdomi melioracijos darbai. Skaitytojai įsitikinę, jog dėl tokio vertingo akmens likimo turėjo būti pasitarta su visa Žarėnų bendruomene.
Tikina paisęs saugumo reikalavimų
Žarėnų seniūnas P. Lukošius pripažįsta sutikęs atiduoti akmenį verslininkui. Užsiminė negalintis pasakyti net jo vardo – žino tik tiek, kad tas žmogus tiekia maitinimą mokykloje ir yra registruotas Žarėnų seniūnijoje.
Seniūnas tvirtino, kad verslininkas pats pas jį užėjęs ir paprašęs akmens prie naujai statomos kaimo turizmo sodybos. P. Lukošius teigė pasikvietęs savo pavaduotoją ir abu, atsižvelgdami į akmens keliamas problemas, sutiko jį atiduoti.
Akmuo, pasak seniūno, kėlė grėsmę transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams: stovėjo prie posūkio ir visai greta važiuojamosios kelio dalies. Pašnekovas tikino ne kartą sulaukęs kelininkų ir policijos pareigūnų perspėjimo dėl pernelyg arti gatvės esančio akmens. „Aš pats esu susidūręs – žiemą mašina nulėkė į griovį tarp kryžiaus ir akmens. Žarėnų senjorai pasakojo, kad slydo vaikus vežusi mašina. Gerai, kad visada vos vos išvengta nelaimės, o jeigu kas į akmenį būtų atsitrenkęs ir, neduok Dieve, užsimušęs, būtų sakę, kur mes žiūrėjome, kad tokį akmenį laikėme“, – priežastį, kodėl atidavė akmenį, įvardija seniūnas.
Kokia piniginė akmens vertė?
Virtualioje erdvėje mirga skelbimų apie parduodamus akmenis: kuo akmuo didesnis, tuo jo kaina už toną brangesnė. Viename skelbimų portale už kur kas mažesnio nei Žarėnų akmens toną prašoma 250 Lt.
Žarėnų seniūnas didžiulį akmenį teigia atidavęs veltui. Paklaustas, ar verslininkas už vertingą daiktą nieko nepažadėjęs, tarė: „Jeigu žmonės galvoja, kad jį pardaviau, labai klysta – ne vienas buvau ir tokiais dalykais neužsiimu.“ Akmenį išsivežęs verslininkas esą pažadėjo paremti bendruomenės renginius, nupirko medžių ir krūmų sodinti. „Išeina toks lyg bendradarbiavimas“, – mano seniūnas ir priduria, jog verslininko kuriamas kaimo turizmo verslas Žarėnų seniūnijai bus naudingas dėl naujų darbo vietų.
Žarėnų seniūno teigimu, akmenį verslininkas išsivežė savomis lėšomis ir tai jam turėję brangiai kainuoti: „Kai Tryškių seniūnija vežėsi akmenį, kainavo 10 tūkst. Lt ar daugiau.“
Seniūnijai akmens nereikėjo
Ties keliu gulėjusį didžiulį akmenį pamena tikriausiai kiekvienas žarėniškis. Tačiau seniūnas sako neturėjęs kam panaudoti akmens. „Kur mes jį perkelsim? Užgriozdinti Žarėnus? Jau stovi Žarėnų akmuo, čia esame apsijuosę akmenimis, gal galėjome pastatyti čia, prie žolyno, bet kelininkai prieštarauja“, – pro seniūnijos langą mosteli pašnekovas.
Atiduoto akmens vertės seniūnas neįžvelgia: „Neturėjo jis simbolinės reikšmės, nebuvo kokio Žarėnų paminėjimo ar kita proga pastatytas – tiesiog buvo tarybiniais laikais iš laukų parvilktas didelis akmuo.“
Vyras sakė nustebintas žinios, jog kaime atsirado akmens gailinčių asmenų – esą pravažiuojantys net nepastebi, kad jo nebėra. Seniūnas teigė nesulaukęs tiesioginių priekaištų dėl akmens atidavimo, tačiau sutinka, jog kai kuriems akmuo dėl ilgo stovėjimo galėjo tapti savotišku Žarėnų simboliu. P. Lukošius tikino girdėjęs atsiliepimus, jog naujoje vietoje akmuo labiau atskleidė savo grožį, ir paprašė nuraminti gyventojus parašant, kad akmuo liko Žarėnų seniūnijoje.
Nežinia dėl akmens likimo
„Telšių ŽINIOS“ dėl akmens išvežimo seniūno teiravosi antradienį, liepos 29-ąją. Tą pačią dieną buvo sušauktas Žarėnų bendruomenės tarybos posėdis. Jame P. Lukošius sakė paaiškinęs akmens keltą grėsmę ir akmenį pasiėmusio verslininko statomos kaimo turizmo sodybos būsimą naudą. Po susirinkimo seniūnas teigė nusprendęs iškabinti skelbimus dėl tokio savo sprendimo.
Iš vietos, kurioje stovėjo apie keturiasdešimt metų, akmuo buvo išgabentas liepos 23-iąją. Paklaustas, ar su bendruomene tartis nereikėję prieš išvežant akmenį, o ne po to, seniūnas atsakė: „Čia padaryta klaida – pirmiausia mums visiems reikėjo sueiti į krūvą ir peršnekėti.“
Pašnekovas taip pat sako neturintis patvirtinimo – raštų apie akmens keltą grėsmę: sulaukdavęs žodinių gyventojų nusiskundimų.
Žada iškalti kaimo pavadinimą
„Telšių ŽINIOMS“ pavyko sužinoti, jog akmenį savo valdose pasistatė Leonas Varnagys – UAB „Lisitėja“ vadovas. Pokalbio pradžioje verslininkas teigė, jog akmuo jam tiesiog buvo pasiūlytas. Paskui atmintis sušlubavo: „Nepamenu, ar pats paprašiau, ar pasiūlė.“
Milžiniško akmens L. Varnagys nelaiko vertingu. „Vien už tai, kad nuvežiau, man turi būti dėkingi“, – kalbėjo jis.
Maitinimo paslaugų verslą vystantis vyras akmenį sako pastatęs Žarėnų seniūnijos Vertininkų kaime – čia tikina rengsiantis „poilsio zoną“, jei pavyks gauti Europos Sąjungos paramą.
Tikslaus akmens likimo vyriškis dar negalėjo įvardinti, bet labiausiai tikėtinu variantu laiko kaimo pavadinimo „Vertininkai“ iškalimą ant jo. Šis kaimas esą yra nykstantis – jame bėra trys ir tik jo giminei priklausančios trobos. L. Varnagio teigimu, prie kaimo pavadinimo įamžinimo ant akmens finansiškai žadėjo prisidėti Žarėnų seniūnija ir bendruomenė. Verslininkas svarsto ir kitą galimybę – iš akmens iškalti skulptūrą.
Apie iš Užminijų kaimo išvežtą akmenį milžiną iki šiol byloja didžiulė duobė. Ar iš didelio rūpinimosi eismo dalyvių saugumu nereikėtų jos užpilti žemėmis?