Oro ba­lio­nų ir dan­gaus ži­bin­tų ža­la ap­lin­kai: ko­dėl ver­ta jų at­si­sa­ky­ti

Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai ra­gi­na at­si­sa­ky­ti kai kurių tra­di­ci­jų per šven­tes: į orą ne­leis­ti ba­lio­nų ir dan­gaus ži­bin­tų, nes jie ke­lia grės­mę ap­lin­kai. Pa­leis­ti į orą šven­ti­niai at­ri­bu­tai tu­ri trum­pa­lai­kį efek­tą, bet nei­gia­mi pa­da­ri­niai ap­lin­kai – il­ga­lai­kiai.

Tel­šiš­kė de­ko­ra­to­rė Sand­ra Jo­nu­šie­nė sa­kė, jog dar tik­rai nė­ra iš­gy­ven­din­ta idė­ja leis­ti į orą ba­lio­nus, pri­pil­dy­tus he­lio du­jų, ar dan­gaus ži­bin­tus.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Pa­vo­jus lau­ki­nei gam­tai: ga­li­ma net gy­vū­nų mir­tis

Ba­lio­nai ir dan­gaus ži­bin­tai nu­si­lei­džia gam­to­je: miš­kuo­se, pie­vo­se, van­dens tel­ki­nių pa­kran­tė­se, taip pat ir mies­tų te­ri­to­ri­jo­se. Daž­niau­siai ba­lio­nų ir dan­gaus ži­bin­tų at­lie­kos ne­su­ren­ka­mos, to­dėl jos ter­šia že­mę ir van­de­nį, ke­lia pa­vo­jų lau­ki­niams gy­vū­nams.

Vie­to­vė­se, ku­rio­se gau­su van­dens paukš­čių, ba­lio­nų lie­ka­nos ap­tin­ka­mos pa­kran­tė­se ar­ba plū­du­riuo­ja van­dens pa­vir­šiu­je. Paukš­čiams ky­la ri­zi­ka įsi­pai­nio­ti į ba­lio­nų juos­te­les, ku­rios ga­li su­žeis­ti, truk­do skris­ti, mai­tin­tis. Dėl šių prie­žas­čių iš­se­kę paukš­čiai ga­li žū­ti.

Grės­mė ky­la ir žu­vims. Jos, įsi­pai­nio­ju­sios į šven­ti­nių at­ri­bu­tų at­lie­kas, ne­ga­li ju­dė­ti ar pa­siek­ti van­dens pa­vir­šiaus.

La­pės, stir­nos, šer­nai ir ki­ti žin­duo­liai ir­gi pa­ti­ria grės­mę sa­vo na­tū­ra­lio­se bu­vei­nė­se, ku­rio­se ga­li pra­ry­ti ba­lio­nų at­lie­kas, įsi­pai­nio­ti į su­de­gu­sių dan­gaus ži­bin­tų me­ta­li­nius rė­mus, su­si­ža­lo­ti į ašt­rias da­lis. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai įspė­ja, kad vi­sa­da iš­lie­ka ri­zi­ka, jog ži­bin­tas už­ges ne dan­gu­je, o dar deg­da­mas ga­li nu­si­leis­ti į iš­džiū­vu­sią pie­vą, miš­ką, lau­ką, ant pa­sta­to sto­go ir taip su­kel­ti gais­rą.

Pa­leis­ti į orą ba­lio­nai pa­vo­jin­gi dar ir to­dėl, kad daž­niau­siai prie jų pri­tvir­tin­ta juos­te­lė, į ku­rią įsi­pai­nio­ję gy­vū­nai už­si­ka­bi­na už elekt­ros tie­ki­mo lai­dų, tvo­rų, me­džio ša­kų, to­dėl ne­be­ga­li ju­dė­ti, mai­tin­tis ar rū­pin­tis jau­nik­liais. Taip nu­ti­kus gy­vū­nai daž­niau­siai ir­gi žūs­ta.

Šven­ti­nių at­ri­bu­tų li­ku­čiai suy­ra į mik­rop­las­ti­ką

Ba­lio­nai daž­niau­siai ga­mi­na­mi iš la­tek­so ar­ba fo­li­jos, o dan­gaus ži­bin­tai – iš po­pie­ri­nių me­džia­gų su me­ta­li­niais ar plas­ti­ki­niais rė­me­liais. Šie ga­mi­niai, pa­te­kę į gam­tą, per lai­ką suy­ra į smul­kias plas­ti­ko da­le­les – mik­rop­las­ti­ką. Tai ma­žos plas­ti­ko da­le­lės, ku­rios pa­ten­ka į van­de­nį, dir­vo­že­mį ir orą. Van­dens ir sau­su­mos gy­vū­nai daž­nai pra­ry­ja mik­rop­las­ti­ką, o tai su­ke­lia virš­ki­ni­mo trak­to už­si­kim­ši­mą, ap­si­nuo­di­ji­mus. Dėl ma­žo dy­džio mik­rop­las­ti­ko šiukš­lės da­ro nei­gia­mą įta­ką vis di­des­niam ra­tui or­ga­niz­mų. Jų ap­tin­ka­ma zoop­lank­to­ne, dug­no be­stu­bu­riuo­se, taip pat žu­vų, paukš­čių skran­džiuo­se.

Mik­rop­las­ti­ko da­le­lės pa­ten­ka į mi­ty­bos gran­di­nę: di­des­ni gy­vū­nai, ės­da­mi ma­žes­nius or­ga­niz­mus, kar­tu pra­ry­ja ir mik­rop­las­ti­ką. Ga­liau­siai jis pa­ten­ka ir į žmo­gaus or­ga­niz­mą – su mais­tu, van­de­niu ar net oru, ku­riuo kvė­puo­ja­me. Be to, mik­rop­las­ti­kas su­ge­ria ir per­ne­ša tok­siš­kas che­mi­nes me­džia­gas, ku­rios trik­do na­tū­ra­lias eko­sis­te­mas.

Eko­lo­giš­kos al­ter­na­ty­vos ba­lio­nams ir dan­gaus ži­bin­tams

Sie­kiant su­ma­žin­ti plas­ti­ko tar­šą ir ap­sau­go­ti gam­tą, ver­ta rink­tis eko­lo­giš­kas al­ter­na­ty­vas tiek ba­lio­nams, tiek dan­gaus ži­bin­tams. Re­ko­men­duo­ja­ma rink­tis po­pie­ri­nes de­ko­ra­ci­jas, pa­ga­min­tas iš per­dirb­to ar grei­tai suy­ran­čio po­pie­riaus, ku­ris ne­su­ke­lia plas­ti­ko tar­šos. Ska­ti­na­mas ba­lio­nų iš na­tū­ra­lių me­džia­gų nau­do­ji­mas – na­tū­ra­laus la­tek­so, pa­ga­min­to iš kau­čiuk­me­džio, ar­ba gu­mos be sin­te­ti­nių prie­dų. Šios al­ter­na­ty­vos grei­čiau suy­ra gam­to­je.

At­sa­kin­gas šven­ti­nių at­ri­bu­tų nau­do­ji­mas, są­mo­nin­gas at­lie­kų rū­šia­vi­mas ir tva­raus gy­ve­ni­mo bū­do puo­se­lė­ji­mas pa­de­da ap­sau­go­ti gam­tą.

Idė­ja dar nė­ra iš­gy­ven­din­ta

Tel­šiš­kė de­ko­ra­to­rė S. Jo­nu­šie­nė sa­kė, jog dar tik­rai nė­ra iš­gy­ven­din­ta idė­ja leis­ti į orą he­lio ba­lio­nus ar dan­gaus ži­bin­tus.

„Daž­niau­siai ba­lio­nus ren­ka­si krikš­ty­nų, vai­kų šven­tėms – lei­džia juos prie baž­ny­čių, so­dy­bo­se. To­kiems klien­tams sten­gia­mės pa­siū­ly­ti ki­tų va­rian­tų.

Ves­tu­vėms he­lio ba­lio­nus daž­niau­siai ren­ka­si tie jau­nie­ji, ku­rie ne­no­ri gau­ti gė­lių iš sve­čių, ir, pa­sak jų, al­ter­na­ty­va bū­na he­lio pri­pūs­ti ba­lio­nai. Sa­vo klien­tams ne­siū­lo­me to­kių al­ter­na­ty­vų. Jei ne­no­ri gė­lių, ge­riau pa­siū­lo­me kvie­ti­muo­se įra­šy­ti ge­ro vy­no bu­te­lį“, – pa­sa­ko­jo S. Jo­nu­šie­nė.

O dėl dan­gaus ži­bin­tų, pa­sak de­ko­ra­to­rės, kaip be­bū­tų gai­la, vis dar ten­ka juos iš­vys­ti šven­tė­se kaip va­ka­ro ak­cen­tą, po fe­jer­ver­kų, kaip no­rų lei­di­mą į orą ir pa­na­šiai.

„Bet ge­ra ži­nia yra ta, kad so­dy­bos jau pra­de­da su tuo ko­vo­ti, ne­leis­da­mos iš sa­vo te­ri­to­ri­jų leis­ti ba­lio­nų, ži­bin­tų, to­dėl vis daž­niau jų at­si­sa­ko­ma“, – džiau­gė­si S. Jo­nu­šie­nė.

De­ko­ra­to­rė kalbėjo, jog vie­toj ba­lio­nų ar dan­gaus ži­bin­tų lei­di­mo į orą klien­tams siū­lo rink­tis gin­ta­ro dul­kių, pa­lin­kė­ji­mų ce­re­mo­ni­jas, pa­si­ro­dy­mus ir t. t.

„Po tru­pu­tį sten­gia­mės iš­gy­ven­din­ti tas idė­jas“, – tei­gė S. Jo­nu­šie­nė.