Brandos egzaminų rezultatai. Surinktas šimtukų derlius

Nacionalinis egzaminų centras paskelbė paskutiniuosius, ilgai lauktus, brandos egzaminų rezultatus. Paaiškėjo geriausi rajono moksleiviai. Po du šimtukus iš brandos egzaminų gavo trys Žemaitės gimnazijos mokiniai: Viktorija Gurskytė, Henrika Skersonaitė ir Petras Gedminas.
Henrika Skersonaitė: kai kuri nors mokslo sritis patinka, jai nesąmoningai imi skirti daugiau laiko
„Sunku palikti Žemaitės gimnaziją… Per ketverius mokslo metus ji tapo sava, mylima“, – kalba viena iš geriausiai rajone brandos egzaminus išlaikiusių moksleivių aštuoniolikmetė Henrika Skersonaitė, kurios lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos egzaminų žinios įvertintos šimtukais, geografijos – 99 balais ir anglų kalbos – 83 balais.
Mergina pasakoja, jog, kiek save pamenanti, mokslas visada sekėsi puikiai. Jos manymu, tam įtakos turi tiek gabumų paveldėjimas, tiek sunkus darbas. „Dabar, pasibaigus egzaminams, galiu sąžiningai pasakyti, kad mokymuisi atidaviau viską, ką galėjau. Negailėjau nei laiko, nei pastangų, jei reikėdavo, sėdėdavau ir iki pusiaunakčio, nors iš ryto reikėdavo anksti keltis į mokyklą“, – kalbėjo abiturientė.
Neskirstė Henrika mokomųjų dalykų į svarbius ir nesvarbius: „Juk viskas sudaro nedalomą visumą – įgytos žinios tapo neįkainojamu mano turtu.“
Už tokį požiūrį į mokslą ir žinių troškimą H. Skersonaitė sako, jog visada bus be galo dėkinga brangiausiems žmonėms – mamai, tėčiui ir broliui. Šeima, anot merginos, yra pagrindinė patarėja ir skatintoja niekada nenuleisti rankų, kad ir kaip bebūtų sunku.
Už nuo mažų dienų ugdytą meilę mokslui ir palaikymą Henrika Skersonaitė taip pat dėkoja Ryškėnų pagrindinės (dabar jau pradinės)
mokyklos mokytojams ir mokyklos direktoriui Jonui Gauryliui: „Be visų šių puikių žmonių gal nebūtų nei tų gabumų, nei pareigingumo, nei noro visą savo laiką skirti mokymuisi.“
Šių metų egzaminai gimnazistei nebuvo labai sudėtingi, tačiau nebuvo ir itin lengvi. Jos nuomone, egzaminų sunkumas priklauso ir nuo abituriento, jo įdėto darbo, mėgstamų dalykų. „Kai kuri nors mokslo sritis patinka, jai nesąmoningai imi skirti daugiau laiko. Pavyzdžiui, šiais metais man gana sudėtingas pasirodė anglų kalbos egzaminas, o istorijos – nesunkus. Gal todėl, kad istorija ilgą laiką buvo viena iš mėgstamiausių pamokų“, – sako Henrika Skersonaitė.
Šiuo metu merginai šiek tiek baisu ir nedrąsu: baigėsi vienas gyvenimo etapas, o kitas jau visai čia pat. „Labai norėčiau padėkoti savo gimnazijos mokytojams – jų dėka gimsta ir pildosi svajonės, atsiskleidžia nauji gebėjimai. Galiu visiems drąsiai teigti, kad Žemaitės gimnazijoje – puikūs mokytojai, savo sričių žinovai, mokinių pagalbininkai. Ypač esu dėkinga mokytojoms, padėjusioms pasiruošti laikytiems egzaminams, padrąsinusioms ir palaikiusioms, – auklėtojai bei istorijos mokytojai A. Šiaulytei, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai D. Pabrėžienei, geografijos mokytojai A. Šviežikienei bei anglų kalbos mokytojai M. Skarbalienei. Jeigu šios mokytojos nebūtų padėjusios, brandos egzaminų rezultatai nebūtų tokie, kokie yra“, – teigė Henrika Skersonaitė.
Nors laiko liko nedaug, Henrika vis dar svarsto, su kuriomis studijomis nori susieti savo ateitį. Labiausiai ją domina filologijos ir istorijos krypčių studijos.
Viktorija Gurskytė: jauni žmonės neturėtų būti baudžiami mažais balais už tai, kad mąsto nestandartiškai
Gimnazistė Viktorija Gurskytė nuo pat mažens buvo skatinama domėtis aplinkiniu pasauliu, suvokti mokslo bei gero išsilavinimo svarbą.
„Noras sužinoti ką nors nauja jau seniai tapo kasdienybe. Žinoma, mokymuisi reikia pastangų, tačiau lavinimasis man yra ir malonumas“, – kalbėjo Viktorija.
Šių metų anglų kalbos ir biologijos brandos egzaminų užduotys gimnazistei nebuvo lengvos, tačiau jas vertina teigiamai: „Visgi dabartinėje, nors ir tikrai netobuloje, sistemoje būtent brandos egzaminų rezultatai yra vienintelis būdas atrinkti vertus studijuoti universitetuose. Kritikuoti norėtųsi nebent lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Manau, kad egzamino forma neturėtų būti rašinys, nes kelia subjektyvaus vertinimo problemą, kurią NEC atstovai sugalvojo išspręsti, reikalaudami iš abiturientų šabloniškų tekstų, svetimų minčių atkartojimo, kone atmintinai išmoktų grožinės literatūros kūrinių interpretacijų. Jauni žmonės neturėtų būti baudžiami mažais balais už tai, kad mąsto nestandartiškai, todėl geriau būtų, jei per šį egzaminą tikrintų moksleivių gramatikos bei literatūros žinias klausimų–atsakymų forma.“
Egzaminus V. Gurskytė tikina pasitikusi gana ramiai nusiteikusi, mokykloje ją ruošė geri savo sričių specialistai, o ir pati visus dvylika metų sistemingai mokėsi. Įdėtą darbą ir žinias parodo brandos egzaminų rezultatai. Biologijos ir anglų kalbos žinios įvertintos šimtukais, chemijos – 99 balais, lietuvių kalbos ir literatūros – 95 balais. Atsižvelgiant į gimnazistės dvyliktos klasės baigimo pažymius, panašių rezultatų ir buvo galima tikėtis – šiuos mokslo metus ji baigė vienais dešimtukais.
„Tiesa, mokiausi gal kiek netradiciškai: prie namų darbų niekada ilgai neužsibūdavau, korepetitorių samdyti neteko, bet skaičiau daug mane dominančios papildomos literatūros iš įvairių šaltinių, nes to, ką išgirsdavau per pamokas, man neužtekdavo“, – dėstė pašnekovė.
Dar būdama aštuntoje klasėje mergina apsisprendė studijuoti mediciną, ir jau šiandien tvirtai žino, jog studijas rinksis Vilniaus universitete.
Nuo dešimtos klasės Viktorija mokėsi Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA) – biochemijos sekcija, o nuo vienuoliktos klasės dalyvauja ir biologų sandraugos BioSa veikloje. Per keletą metų dalyvavo daugelyje NMA bei BioSos rengiamų sesijų ir praktikų, kurių metu teko klausyti VU, VDU, KTU dėstytojų paskaitų bei pačiai mokytis dirbti laboratorijose.
„Nors ir labai domiuosi biomedicinos srities mokslais, vis dėlto nenoriu, kad visas laikas būtų skirtas tik šiai mokslo sričiai, todėl didelę dalį savo laisvalaikio skiriu menams, ypač – muzikai. Muzikos mokykloje esu baigusi fleitos bei fortepijono specialybę“, – kalbėjo Viktorija.
Dvejus metus iš eilės dvyliktokė laimėjo „Metų moksliuko“ apdovanojimą (Telšių rajono mokinių parlamento organizuojamuose „Metų moksleivio“ rinkimuose).
„Smagu sulaukti puikių brandos egzaminų rezultatų, tačiau nevadinčiau mūsų geriausiųjų trejetuku. Gauti balai tėra skaičiai, kurie dar nieko nepasako apie kitas žmogaus savybes bei gyvenime praverčiančius gebėjimus, galbūt kur kas svarbesnius už egzaminuose pademonstruotą gerą atmintį“, – kuklinosi gimnazistė Viktorija Gurskytė.
Petras Gedminas: kaip mokiausi per mokslo metus, tiek ir gavau
Gimnazistui Petrui Gedminui visada sekėsi ir patiko tikslieji bei gamtos mokslai. Dažnai dalyvaudavo dalykinėse olimpiadose, užimdavo prizines vietas.
Dvyliktokas pasakojo, kad jam niekada nereikėjo mokytis per naktis, o ir jokio korepetitoriaus pagalbos taip pat neprireikė. Brandos egzaminus Petras sako pasitikęs gana ramiai, be streso, žvilgtelėdavo į užduotis ir to jam visiškai pakako.
,,Matematikos egzamino užduotims atlikti skirta mažokai laiko, o užduočių daug, kai kurias vos buvo galima suspėti atlikti. Chemijos egzaminas man buvo labai lengvas. Fizikos ir biologijos egzaminai taip pat nebuvo labai sudėtingi. Kadangi rašinius rašyti man ne visada patiko, tai lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas man buvo sunkiausias“, – kalbėjo moksleivis. Iš matematikos ir chemijos vaikinas gavo po šimtuką, fizikos – 99 balus, biologijos – 88 balus, lietuvių kalbos ir literatūros– 64 balus. „Panašiai, kaip mokiausi per mokslo metus, tiek ir gavau“, – sako P. Gedminas. Savo ateitį telšiškis planuoja sieti su medicina.
Palikdamas gimnaziją P. Gedminas mokytojams linki stiprybės, kantrybės, sveikatos ir gerų mokinių, o klasės draugams – didelės sėkmės.