Muzikos mokytojui Gintarui Vaitkaičiui įteiktas Metų mokytojo apdovanojimas.
Už šio apdovanojimo slypi ilgi darbo metai ne tik su mokiniais, bet ir su savimi, nuolatinis tobulėjimas ir aistra ugdyti naujas kartas. Jį mokytojas vertina kaip nuolatinį įpareigojimą kasdienius iššūkius įveikti su meile ir atsidavimu.
Diana PUZERĖ
– Jūsų rankose – Metų mokytojo apdovanojimas. Ką jis Jums reiškia?
– Reiškia didžiulį, svarų įvertinimą. Tai ne tik asmeninis pasiekimas, bet ir pripažinimas už nelengvą ilgametį darbą ir atsidavimą mokinių ugdymui. Manau, kad tai įkvepia tolesniems ieškojimams, tobulėjimui ir dalijimuisi savo patirtimi su ugdytiniais bei bendradarbiais. Šis apdovanojimas ir įpareigoja, jis tampa ne tik įvertinimu, bet ir atsakomybe – tarsi pažadu ir toliau būti pavyzdžiu mokiniams, kolegoms, bendruomenei.
– Ar jį pelnius kas nors pasikeitė, galbūt įgavote dar daugiau motyvacijos?
– Kad kas nors pasikeitė, tai tikrai ne: dirbu kaip dirbau, mokau kaip mokiau, planuoju kaip planavau. Gal tai tik stipriau įkvėpė didžiuotis savo profesija ir suprasti, koks svarbus yra mokytojo darbas. Tai ir motyvuoja, ir suteikia pasitikėjimo tuo, ką darau, ir tai, kad mano pastangos prasmingos.
– Kaip sugalvojote pasirinkti mokytojo profesiją? Ar Jums patinka tai, ką darote?
– Nesugalvojau, o visada žinojau, kad būsiu mokytoju. Man asmeniškai mokytojo profesija visuomet buvo prestižinė. Aš niekada nemaniau, kad ji yra neprestižinė ir prestižine turėtų tapti nuo kažkurių metų. Turėjau labai gerų mokytojų, kai pats buvau mokinys, mačiau daug įkvepiančių pavyzdžių ir, kiek save pamenu, visada svajojau tapti mokytoju. Ir ta svajonė išsipildė su kaupu. Tai – pašaukimas ir gyvenimo būdas. Pasirinkus mokytojo profesiją mokykla norom nenorom tampa gyvenimo dalimi. Tai tikrai daugiau nei darbas. Visada mylėjau mokyklą, savo darbą ir nė minutės nesigailėjau pasirinkęs šią profesiją. Drąsiai galiu teigti, kad man patinka tai, ką darau, ir matau tame didelę prasmę.
– Kokiose mokyklose dirbate? Kiek metų esate mokytojas?
– Šiuo metu mokytojauju Telšių „Ateities“ progimnazijoje, Telšių meno mokykloje, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje ir skaičiuoju trisdešimt trečius mokytojavimo metus.
– Kokia dar papildoma veikla, susijusia su muzika, užsiimate?
– Esu chorvedys, choro dirigentas. Vadovauju ne tik vaikų chorams, bet ir suaugusiųjų. Daug koncertuojame.
– Ar dar turite kokių kitų pomėgių, užsiėmimų?
– Mėgstu knygas. Laisvo laiko tam turiu nedaug, bet atsiranda kartkartėmis. Knygų skaitymas – puiki galimybė plėsti akiratį, pasinerti į istorijas, išgyventi įvairius jausmus ir patirtis. Tai kartu ir būdas atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienio šurmulio.
Taip pat turiu aistrą dviračiams. Vasarą mane dažniau galima pamatyti važinėjantį dviračiu nei automobiliu. Tai ir sportas, ir laisvės pojūtis.
– Kaip atrodo Jūsų įprasta diena?
– Ji intensyvi, reikalaujanti daug energijos. Galiu pasakyti, kad ji ilga… labai ilga. Kiekviena diena skirtinga – kartais pilna iššūkių, o kartais – džiugių atradimų.
– Kaip viską suspėjate?
– Dažnai girdžiu tą klausimą iš kitų ir dažnai jį užduodu pats sau. Kai esu įsisukęs į darbų ritmą, atrodo, kad kuo daugiau darau, tuo efektyviau viską suspėju. Kai darbai įgauna pagreitį, susiformuoja ir tam tikri įpročiai, tampi organizuotesnis. Savo darbus visada stengiuosi kruopščiai planuoti, susidėlioti prioritetus: ką atlikti neatidėliotinai, o ką galima padaryti vėliau.
Loading ...
