
Miškai – ne tik gamtos turtas, bet ir svarbus išteklius, reikalaujantis atsakingos ir nuolatinės priežiūros. Pavasarį prasideda intensyvūs miškų atkūrimo ir tvarkymo darbai, kurių tikslas – užtikrinti tvarų miško išteklių naudojimą ir išsaugoti biologinę įvairovę. Miškų specialistai rūpinasi įvairiais aspektais – nuo miško sodinimo ir želdinių priežiūros iki inkilų kėlimo ir priešgaisrinės apsaugos organizavimo.
Diana PUZERĖ
Miškų urėdijos teritorinis padalinys
Plačiau papasakoti apie miškuose atliekamus darbus paprašėme VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninio padalinio miško auginimo specialistės Linos Servienės.
„Telšių regioninio padalinio veiklos teritorija yra Telšių, Plungės, Klaipėdos, Šilalės rajonų, Rietavo savivaldybėse. Esame valstybinių miškų prižiūrėtojai. Auginame, prižiūrime ir kertame miškus. Įveisiame naujus miško plotus ir atkuriame miškus, kuriuose buvo atlikti pagrindiniai kirtimai. Vykdome miškų priežiūros, apsaugos darbus. Užtikriname racionalų miško išteklių naudojimą, miško ekosistemų, gamtos vertybių apsaugą ir gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą“, – kalbėjo L. Servienė.
Pavasario darbams ruošiamasi nuo rudens
Pavasarį svarbiausias darbas yra miško atkūrimas, teigia miško auginimo specialistė. Priklausomai nuo želdavietės sąlygų, miškas sodinamas arba paliekamas želti savaime. Savaime želti urėdija palieka dažniausiai juodalksnynus ir kitus užmirkusiose augavietėse augančius medynus.
Visi paruošiamieji darbai atliekami iš rudens. Miškų urėdijos specialistai suplanuoja želdavietes, suskaičiuoja miško sodmenų poreikį, paruošia dirvą.
Miškų sodinimas – žmogaus rankų darbas
„Po naujų metų atnaujinome sutartis su rangovais, kurie mums teiks miško sodinimo paslaugas. Tai žmogaus rankų darbas. Ir nėra kito būdo. Nors nuolat ir bandoma mechanizuoti. Miškasodžiui esame pasiruošę“, – sakė L. Servienė.
Kasmet urėdija organizuoja miško sodinimo talkas ir visus kviečia į tradicinį Nacionalinį miškasodį visoje Lietuvoje.
Trys šimtai inkilų
Iki balandžio 1 dienos urėdijos specialistai atlieka kasmetinę elninių žvėrių (briedžių) pažeidimų skabant ūglius ir laupant žievę apskaitą.
„Šiuo metu kabiname inkilus. Iškelsime daugiau kaip tris šimtus inkilų, skirtų zylėms, musinukėms, pelėdoms, miegapelėms, šikšnosparniams“, – džiaugėsi L. Servienė.
Nuo ankstyvo pavasario urėdija pradeda priešgaisrinės miškų apsaugos darbus. Organizuoja budėjimus, reidus ir ragina visus atsakingai elgtis miške.
Medžių priežiūra
Atšilus orams, prabunda ir didžiausi eglynų kenkėjai – žievėgraužiai tipografai. Urėdijos užduotis yra laiku pastebėti šviežiai užpultus medžius ir, siekiant apsaugoti sveikus medžius, nedelsiant juos iškirsti ir išvežti.
Vegetacijos metu želdinius ir žėlinius reikia prižiūrėti, pašalinant stelbiančią žolinę ir krūminę augmeniją. Vėlesniame amžiuje atliekami ugdomieji kirtimai, šalinant augimu atsiliekančius medžius, sudarant palankiausias sąlygas geriausiai augantiems.
Rudenį želdinius ir žėlinius bei vyresnio amžiaus medynus miškų urėdijos darbuotojai saugo tepdami ir purkšdami repelentus.
Miško kirtimai aplink paukščių lizdavietes
Telšių regioninio padalinio miško išteklių specialistas Darius Čirvinskas sakė, kad ūkiniai darbai miškuose vykdomi ištisus metus. Ne išimtis ir kirtimai.
Lietuvoje miško kirtimai aplink paukščių lizdavietes yra griežtai reglamentuojami, siekiant apsaugoti saugomas paukščių rūšis ir jų buveines. Miško kirtimų taisyklėse nustatyti apribojimai, kurie skiriasi priklausomai nuo paukščių rūšies. Pavyzdžiui: 200 metrų apsaugos zona juodajam gandrui, jūriniam ereliui, kilniajam ereliui, žuvininkui ir didžiajam apuokui; 150 metrų apsaugos zona gyvatėdžiui, didžiajam ereliui rėksniui, sakalui keleiviui ir žalvarniui; 100 metrų apsaugos zona vapsvaėdžiui, juodajam pesliui, rudajam pesliui, vištvanagiui, mažajam ereliui rėksniui ir uralinei pelėdai; 50 metrų apsaugos zona pelėsakaliui, startsakaliui, sketsakaliui ir lututei.
Miškų kirtimo draudimai
Saugomų paukščių veisimosi vietose draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai. Kiti kirtimai ir medienos ištraukimas yra draudžiami nuo balandžio 1 dienos (aplink jūrinių ir kilniųjų erelių lizdavietes – nuo vasario 1 dienos) iki rugsėjo 1 dienos, išskyrus atvejus, kai kirtimai yra būtini paukščių apsaugai užtikrinti.
Taip pat yra nustatytos taisyklės dėl miško kirtimų saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija, remdamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patarimais, nustato buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas, patvirtina jų sąrašus, ribas ir apsaugos prioritetus. Šiose teritorijose gali būti taikomi papildomi kirtimų apribojimai, siekiant išsaugoti nykstančias paukščių rūšis ir jų buveines.
Medienos gamyba ir pardavimas vyksta visus metus
Telšių regioninio padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas Artūras Stankus pasakojo, jog medienos gamyba ir pardavimas vyksta ištisus metus. Miško kirtimo plotai metų laikotarpiu parenkami pagal orų sąlygas ir laikantis miško kirtimų taisyklių.
„Su medienos pirkėjais yra sudaromos trumpalaikės, pusmetinės ir ilgalaikės medienos pirkimo–pardavimo sutartys. Produkcija sutarties galiojimo laikotarpiu turi būti tiekiama tolygiai. Už tiekimo ir atsiėmimo terminų nesilaikymą yra numatytos sankcijos tiek pirkėjui, tiek pardavėjui“, – dalinosi A. Stankus.
Iš liekanų – biokuras
Pasak medienos ruošos ir prekybos vadovo, palankiausias laikotarpis medienos gamybai ir pardavimui būna šalta žiema arba sausa vasara.
Per polaidį medienos gamyba, o ypač jos realizacija (dėl apribojimų keliuose), tampa sudėtingesnė. Vykdant medienos ruošos darbus yra ruošiamos ir kirtimo liekanos, iš kurių gaminamas biokuras.