
Sausio antroje pusėje Lietuvos mokyklose vyko nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), kuriame dalyvavo daugiau nei 28 tūkst. ketvirtos klasės mokinių. Ketvirtokai pasitikrino lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos žinias.
Nors pasiekimų patikrinimai vyksta ne pirmus metus, tačiau diskusijos kasmet jiems prasidėjus netyla. Vieni mano, jog tokie patikrinimai leidžia objektyviai įvertinti mokinių žinias ir atitinkamai nukreipti jų pastangas siekiant geresnių rezultatų. Kiti tvirtina, jog jie mokiniams kelia tik stresą.
Aurelija SERVIENĖ
Kol vieni stresavo, kiti linkėjo pozityvių minčių
Feisbuko „Telšių ŽINIŲ“ paskyroje, rubrikoje „Nuomonių laukas“, paklausus skaitytojų, kokia jų nuomonė apie ketvirtokų pasiekimų patikrinimus, užvirė diskusija – nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, jog tai tik stresas mokiniams, kiti priešingai – neįžvelgė tame nieko blogo ir linkėjo paieškoti pozityvių dalykų šiuose patikrinimuose.
Jurgita Zabaliunaite rašė: „Patikrinimų yra per daug! Ugdyti vaikų nerimą nuo mažumės yra neteisinga. Pasitikrinimai neparodo visų mokinių žinių ir gebėjimų, tai tik „atsakymai“ į tikrintojų pateiktas užduotis.“
Dalia Dokšienė: „Tik begalinis stresas, kažkas baisaus, kur ritasi švietimas?“
Marytė Mažeikienė: „Stresas mokytojams, mokiniams, tėvams, o naudos jokios.“
Monika Stasiulienė: „Tik stresas. Link ko einama, kad ketvirtokams vykdomi kažkokie patikrinimai? Gal pirmokams, atėjusiems pirmąją dieną į mokyklą, irgi reikėtų parengti testą? Viskas turi vykti savo laiku, ir nemanau, kad tokie dalykai yra naudingi tokio amžiaus vaikams. Jie TIK ketvirtokai. Spragos matomos ir iš vertinimų – sąmoningi tėvai ir taip pastebi, kur vaikui reikia pasistengti, be jokių papildomų patikrinimų.“
Donata Kazlauskienė: „Kaip mokytoja ir tėvai suformuos nuomonę, tiek streso ir bus. Mūsų mokytoja Aistė Mileikienė itin profesionaliai vaikus nuteikė žinių patikrinimui, tad jokio didelio jaudulio net nepatirta. O namo grįžusi ketvirtokė sako: aš norėčiau, kad dažniau tokie patikrinimai būtų, turėtume kaskart valandą poilsio po žinių patikrinimo tarp pamokų. Va, ir tiek to streso! Čia tas pats, kas su kraujo paėmimu: arba išgąsdinsi vaiką ir jis nuolat stresuos prieš procedūrą, arba sakysi, kad atėjo metas pagirdyti drugelius ir jokios baimės nebus. Pritariu žinių patikrinimui, kurie visada būdavo, tik pavadinimai keitėsi.“
Jūratė Ana Grigolienė: „Tokie patikrinimai – ne tik žinių vertinimas, bet ir galimybė ugdyti atsparumą bei pasitikėjimą savimi. Sutelkdami dėmesį į pozityvumą, padedame vaikams lengviau įveikti iššūkius ir ruoštis gyvenimui.“
Irena Daubarienė: „Mielieji, išties stebina toks daugumos pasipiktinimas tuo, kas, manyčiau, normalu ir adekvatu. Juk iš mūsų, suaugusiųjų, reaguoti, dėti akcentus, suvokti vertybinius dalykus mokosi augantys vaikai. Stresas gali būti viskas: nubudimas ryte, skubėjimas, susirgęs mokytojas, pamesti raktai ar dar kas… Linkiu paieškoti pozityvių pusių šiuose pasitikrinimuose, kurių tikrai yra, ir patiems susiturėti nuo panikos kėlimo. Atsiminkim, kad šiandien augantys vaikai rytoj patys kurs pasaulį, kuris toli gražu dažnai bus nepatogus ir galimai kels dar didesnį stresą.“
Mokiniams – du patikrinimai
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė informavo, jog nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas organizuojamas nuo 2012 metų. Jo tikslai – suteikti grįžtamąjį ryšį apie kiekvieno mokinio žinias ir gebėjimus mokiniams, jų tėvams ir mokytojams; padėti mokiniams siekti geresnių rezultatų ir suteikti pagalbą mokymosi spragų turintiems mokiniams; suteikti objektyvią informaciją apie bendrą mokinių pasiekimų lygį mokytojams, mokyklai ir savivaldybei.
„Per daugiau nei dešimtmetį NMPP organizuotas antrokams, ketvirtokams, šeštokams ir aštuntokams, keitėsi dalykų skaičius, tačiau paskutiniais metais organizuojamas tik ketvirtokams ir aštuntokams – pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies baigiamosioms klasėms“, – sakė pavaduotoja.
Mokiniams dabar vyksta du patikrinimai: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) ir matematikos (yra buvę dar ir pasaulio pažinimo, gamtos mokslų pasiekimų patikrinimai). Užduotys rengiamos pagal mokyklose įgyvendinamas ugdymo programas, tikrinama iš to, ko vaikai mokėsi. Mokiniai gali iš anksto susipažinti su testavimo aplinkos dizainu ir funkcionalumu, atlikimo reikalavimais: Nacionalinė švietimo agentūra informacinėje testavimo sistemoje BETA (https://beta.etestavimas.lt/) yra paskelbusi 2023 m. ir 2024 m. užduotis, pamokų metu su mokytojais išbandomos įvairios testų aplinkos ir užduotys.
Ketvirtokams elektroniniam testui atlikti skiriama 60 minučių. Aštuntokams priklausomai nuo patikrinimo: matematikai – 60 min., lietuvių kalbai ir literatūrai – 90 min. Baigęs spręsti užduotis, kiekvienas mokinys užduoties atlikimo lange mato savo gebėjimų įvertinimą – kiek surinko iš galimų surinkti taškų. Gavusi išsamią ataskaitą, mokykla informaciją apie vaiko rezultatus pateiks tėveliams.
Pasak D. Tūmienės, NMPP rezultatai neturi jokios reikšmės mokiniams kelti į aukštesnę klasę, informacija naudojama ugdymo procesui tobulinti, mokinio asmeninei pažangai planuoti. Tai galimybė įsivertinti mokiniui, taip pat informacija mokytojui, kuriose konkrečiose srityse reikia padėti mokiniui, kad jo mokymosi rezultatai būtų geresni.
NMPP ketvirtokams, kurių šiemet rajone yra 380, yra privalomas, tad jame dalyvavo visi, išskyrus nustatyta tvarka atleistus nuo dalyvavimo NMPP.
„Rajono ketvirtokų rezultatai kiekvienais metais kinta, bet tiek iš skaitymo, tiek iš matematikos mokiniai surenka daugiau nei pusę galimų surinkti taškų. Deja, bet šis rodiklis kiek atsilieka nuo šalies rodiklio. Džiugina tai, kad rajone daugėja matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygį pasiekusių mokinių dalis (2023 m. – 65,42 proc., o 2024 m. – 78,8 proc.)“, – informavo pavaduotoja.
Mokytojų nuomonė
„Telšių ŽINIOS“ pakalbino ir keletą pradinių klasių mokytojų, kurios yra arčiausiai mokinių. Ką jos mano apie patikrinamuosius testus ketvirtokams?
„Kranto“ progimnazijoje dirbanti mokytoja Aldona Simanavičienė: „Šiemet turiu trečiokus. Mano mokiniai dar nelaikė testų. Bet aš turiu tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Manau, kad ketvirtokams iš viso nereikėtų laikyti NMPP. Bent jau iki to laikotarpio, kol mokiniai neišeis viso kurso su naujomis programomis. Pripažinkime, sumaištis tarp naujųjų programų, vadovėlių ir ugdymo turinio didžiulė. Manau, kad mokiniai laikydami testus tikrai patiria stresą. Tėveliai taip pat. Kenčia ir specialiųjų poreikių mokiniai. Jie atlieka užduotis su padėjėjais. Užduotys nepritaikytos pagal programas. Jiems tik pratęstas užduočių atlikimo laikas. Labai sunku suprasti šiandieninės mokyklos viziją. Kad kiekvienas jaustųsi gerai, kad pirmiausia mokykloje gera savijauta, teigiamos emocijos, o tik po to žinios. Žinoma, tokie tikrinimai, „testai“ nedidina gerų emocijų ir motyvacijos mokytis labiau. Mes, mokytojos, juk ir taip puikiai žinome, ką mūsų vaikai moka, ko dar nežino. Bet yra, kaip yra…“
„Ateities“ progimnazijos ketvirtokų mokytoja Dalia Lileikienė: „Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai – vienas iš būdų patikrinti kiekvieno mokinio žinias ir gebėjimus. Jau nuo pirmos klasės po kiekvieno išeito skyriaus mokiniai atlieka pasitikrinamuosius darbus, vadinamuosius testus. Jei vaikai sistemingai mokosi, yra dėmesingi per pamokas, atlieka paskirtas užduotis, eilinis testas nekelia baimės. Ketvirtokai nuo mokslo metų pradžios žinojo, kad šiemet jiems teks pasitikrinti savo žinias NMPP. Daug dėmesio skyrėme knygų skaitymui, mokėmės suvokti tekstų esmę. Mūsų mokykloje turime galimybę mokytis informatikos kabinete. Išbandėme ankstesnių metų NMPP užduotis. Šiais metais patikrinimo užduotys buvo sudarytos atsižvelgiant į tai, kad dar ne visos mokymo temos išeitos. Užduočių turinys buvo sudarytas taip, kad visi mokiniai turėjo galimybę testus išlaikyti. Lietuvių kalbos ir literatūros teste buvo du tekstai – vienas lengvesnio turinio, kitas sudėtingesnio. Kalbos pažinimo užduotys nebuvo sudėtingos. Neišeitas mokymo turinys nebuvo įtrauktas ir į matematikos žinių patikrinimą. Ar tokie patikrinimai objektyviai atspindi mokinių žinias ir gebėjimus? Iš dalies. Kaip ir bet koks kitas egzaminas juk neapima viso išmokto turinio. Į patikrinimus įtraukiami esminiai dalykai. Žinojimas, kad tavo žinios ir gebėjimai bus tikrinami, ugdo mokinių atsakomybę. Ar tokie patikrinimai kelia mokiniams stresą? Mano manymu, tai priklauso nuo suaugusiųjų (mokytojų ir tėvų) požiūrio. Tinkamai nuteikti mokiniai nepatyrė streso. Žinoma, jauduliuko buvo. Gebėjimas nusiraminti, susikaupti darbui yra kompetencija, kurios irgi mokome mokykloje. Manau, kad jei mes visi – mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai – nusiteiksime, kad NMPP yra normalus dalykas, kuris yra tik tam tikro etapo žinių patikrinimas, nebauginsime vaikų, jų emocinė sveikata ir rezultatai bus dar geresni. Ir svarbu, kad patikrinimo užduočių turinys atitiktų bendrųjų programų mokymo turinį.“
Vincento Borisevičiaus gimnazijos pradinių klasių mokytoja Birutė Narmontienė: „Teigiama, kad patikrinimų tikslas – įvertinti pradinukų žinias ir gebėjimus, siekti geresnių rezultatų. Mano nuomone, mokiniai pasitikrina savo išmokimo lygį. Aišku, be jaudulio nepraeina jokie patikrinimai. Vaikui yra skirtumas, ar dirbi savo klasėje, ar svetimoje teritorijoje.
Mano pasiūlymas būtų, kad testai turėtų būti atliekami kuo artimesnėje aplinkoje, kad lėčiau dirbantys vaikai galėtų dirbti ilgiau. Užduotys turėtų atitikti mokymo programą. Kadangi mano dabar antrokai, tai mes mokomės iš tų patirčių.“