Prem­je­ra Že­mai­tės dra­mos teat­re ža­da emo­ci­nę įtam­pą

Va­sa­rio 8, 9, 11 die­no­mis 18 val. Tel­šių Že­mai­tės dra­mos teat­ras vi­sus kvie­čia į prem­je­rą!

Re­ži­sie­rius Bad­ri Tse­re­dia­ni pri­sta­to spek­tak­lį „Geis­mų tram­va­jus“, rem­da­ma­sis vie­na gar­siau­sių Ten­nes­see Wil­liam­so pje­sių, už­ka­ria­vu­sia teat­ro sce­nas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Spek­tak­lis kvie­čia įsi­gi­lin­ti į vei­kė­jų vi­di­nį pa­sau­lį ir gal­būt pa­ma­ty­ti sa­ve per jų is­to­ri­jas.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Fi­nan­sa­vi­mas

Že­mai­tės dra­mos teat­ro di­rek­to­rius Dei­vi­das Ra­jun­čius su ne­kant­ru­mu lau­kia prem­je­ros, ku­rios min­tis, jo tei­gi­mu, pir­miau­sia už­gi­mė re­ži­sie­riaus B. Tse­re­dia­ni gal­vo­je. Jis ne vie­ne­rius me­tus ne­šio­jo­si šią me­džia­gą sa­vy­je ir pri­bren­do šiai idė­jai.

„Praė­ju­siais me­tais tei­kė­me pro­jek­tą Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai da­li­niam fi­nan­sa­vi­mui už­si­tik­rin­ti. Jį už­si­tik­ri­no­me kiek ma­žes­ne apim­ti­mi, nei pla­na­vo­me, bet džiau­gia­mės ga­vę lė­šų tiek iš Kul­tū­ros ta­ry­bos, tiek 30 pro­c. pri­si­dė­ji­mą iš Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės bei su­lauk­da­mi nuo­la­ti­nio rė­mė­jų in­dė­lio, ku­ris vi­suo­met pa­de­da įgy­ven­din­ti to­kius ar pa­na­šios kryp­ties pro­jek­tus“, – apie fi­nan­si­nę pu­sę kal­bė­jo di­rek­to­rius.

Pa­sak D. Ra­jun­čiaus, šis nau­jas spek­tak­lis – tai teat­re dir­ban­čių ak­to­rių ir re­ži­sie­riaus, ku­rių di­džio­ji da­lis šian­dien yra įdar­bin­ti 0,5 ar 0,25 eta­to, veik­los re­zul­ta­tas. „Di­džiau­sios iš­lai­dos šiuo at­ve­ju yra kvies­ti­nių kū­rė­jų ho­no­ra­rų da­ly­se, bet ir tai ga­nė­ti­nai men­ko­se.

Ki­tuo­se teat­ruo­se jie tu­ri ga­li­my­bę su­si­tar­ti dėl keleto–keliolikos tūks­tan­čių eu­rų ho­no­ra­rų už at­lik­tą dar­bą, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. – Mes iš pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo iš­ga­li­me su­mo­kė­ti vi­so la­bo 1 000–1 500 eu­rų už at­lik­tą dar­bą per 3 mė­ne­sius.“

Spek­tak­lio iš­skir­ti­nu­mas

Anot di­rek­to­riaus, šis pa­sta­ty­mas iš­si­ski­ria iš ki­tų teat­ro re­per­tua­re esan­čių spek­tak­lių sa­vo truk­me – 2 da­lys su per­trau­ka. Ki­tas svar­bus as­pek­tas – tai ypač pro­fe­sio­na­li kū­ry­bi­nė ko­man­da, ku­rią su­da­ro vi­si Že­mai­tės dra­mos teat­ro eta­ti­niai ak­to­riai, re­ži­sie­rius, kvies­ti­niai sce­nog­ra­fas, kom­po­zi­to­rius ir kos­tiu­mų dai­li­nin­kė, taip pat iš­skir­ti­nu­mas ir ak­to­rių su­dė­ties va­ria­ci­jos pa­si­tel­kiant dub­liuo­ja­mus vaid­me­nis ke­le­te per­so­na­žų.

Di­rek­to­rius la­bai ti­ki­si au­di­to­ri­jos su­vo­ki­mo kis­mo, ne dest­ruk­ty­vaus, bet kri­ti­nio mąs­ty­mo for­ma­vi­mo kryp­ties.

Spek­tak­lis skir­tas au­di­to­ri­jai nuo 16 me­tų, nes jame gau­su ir emo­ciš­kai pa­vei­kių, fi­ziš­kai stip­rių sce­nų, ku­rio­se at­sklei­džia­ma šiuo­lai­ki­nė dra­ma.

Nau­ja pa­ro­da prieš prem­je­rą

Ypač svar­bi bus va­sa­rio 8-oji. Tą­dien 17.30 val. nau­ją pa­ro­dą Sta­nis­ła­wui Ig­na­cy Wit­kie­wic­ziui-Wit­ka­cy at­min­ti teat­re pri­sta­tys me­no­ty­ri­nin­kas, teat­ro­lo­gas Hel­mu­tas Ša­ba­se­vi­čius.

Spek­tak­lis kvie­čia įsi­gi­lin­ti

Re­ži­sie­riaus B. Tse­re­dia­ni tei­gi­mu, „Geis­mų tram­va­jus“ – tai ne tik dra­ma­tur­gi­jos kla­si­ka, bet ir la­bai ak­tua­lus kū­ri­nys. Ja­me at­sklei­džia­ma, ko­kios tra­pios ga­li bū­ti žmo­gaus iliu­zi­jos, kaip su­dė­tin­ga su­si­tai­ky­ti su rea­ly­be ir ko­kią kai­ną už tai ten­ka su­mo­kė­ti. Kū­rė­jo nuo­mo­ne, spek­tak­lio te­mos apie sa­viap­gau­lę, prie­var­tą, so­cia­li­nę at­skir­tį ir em­pa­ti­jos sto­ką šian­dien yra ne ma­žiau svar­bios nei ta­da, kai pje­sė bu­vo pa­ra­šy­ta.

„No­ri­me, kad žiū­ro­vai pa­jus­tų, jog kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo tie­są, sa­vo bai­mes ir silp­ny­bes. Spek­tak­lis kvie­čia įsi­gi­lin­ti į vei­kė­jų vi­di­nį pa­sau­lį ir gal­būt pa­ma­ty­ti sa­ve per jų is­to­ri­jas. Tai pri­mi­ni­mas apie tai, kaip leng­va pa­smerk­ti, bet kaip sun­ku su­pras­ti ki­tą žmo­gų“, – pa­sa­ko­jo B. Tse­re­dia­ni. Jo tvir­ti­ni­mu, šia­me pa­sta­ty­me da­ly­vau­ja stip­ri ak­to­rių ko­man­da – skir­tin­gų kar­tų me­ni­nin­kai, ku­rių są­vei­ka sce­no­je pa­de­da iš­ryš­kin­ti per­so­na­žų konf­lik­tus. Ak­to­riai į šį dar­bą įdė­jo daug as­me­ni­nių iš­gy­ve­ni­mų, kū­ry­biš­ku­mo ir pa­stan­gų.

Spek­tak­lio emo­ci­nė įtam­pa ir tik­ru­mas ky­la bū­tent iš jų at­si­da­vi­mo ir gi­laus vaid­me­nų su­pra­ti­mo.

„Ti­ki­mės, kad po spek­tak­lio žiū­ro­vai dar il­gai jį ap­mąs­tys. No­ri­me, kad jie su­si­mąs­ty­tų apie vi­suo­me­nės žiau­ru­mą, apie tai, kiek ga­li­me su­pras­ti ir at­jaus­ti ki­tus žmo­nes. Taip pat kad įsi­var­dy­tų sa­vo iliu­zi­jas – gal­būt jos taip pat sle­pia kaž­ką skau­daus ar ne­priim­ti­no“, – min­ti­mis da­li­jo­si re­ži­sie­rius.

B. Tse­re­dia­ni at­vi­ra­vo, jog kiek­vie­na prem­je­ra jam yra jau­di­nan­ti, ta­čiau ši – ypa­tin­gai. „Šį kar­tą eks­pe­ri­men­tuo­ja­me su erd­vės, švie­sos ir gar­so spren­di­mais, ku­rie pa­de­da per­teik­ti vei­kė­jų vi­di­nius konf­lik­tus. Tai ne tik psi­cho­lo­gi­nė dra­ma, bet ir vi­zua­liai dau­gias­luoks­nis pa­sa­ko­ji­mas, ku­rio in­terp­re­ta­ci­ja pri­klau­so ir nuo žiū­ro­vo pa­tir­ties“, – sa­kė re­ži­sie­rius.