Kiekvieną rudenį, kai dienos ima trumpėti, o naktys ilgėti, Kulių bendruomenė pakviečia visus į „Sambrėškį“ – šviesos ir tamsos žaismo teatrą, kurio metu miestelio centras lyg didelis magiškas žibintas skendi mistiškame švytėjime.
Rita Stančiukienė
Į aštuntą kartą surengtą šviesos ir žibintų šventę spalio 19-osios vakarą ratuoti ir pėsčiomis žmonės traukė dar gerokai prieš renginio pradžią. Poromis ir šeimomis visi vaikščiojo po parkelį ir gėrėjosi bendruomenės gebėjimu tamsą paversti meno drobe. Paslaptingos šviesos ir garso instaliacijos, išraižyti ir ramybės simboliais virtę moliūgų žibintai, po kojomis šiugždantys medžių lapai parką pavertė pasakų scena, kurios herojumi buvo kiekvienas įžengęs į mistišką sambrėškio erdvę.
Įsiamžinusių prie labiausiai patikusių kompozicijų ir prisikvėpavusių rudens vakaro vėsos laukė plačiai atvertos „Kultūros virenės“ durys. Įžengusieji pro jas iš karto buvo apglėbti muzikos – gitaros garsais publiką šildė gitaristas Lukas Isaakas, išalkusiųjų laukė „Kultūros virenės“ kamino vaišės. Nenuobodžiavo ir vaikai – patamsių kino teatre sunkiai tilpo mažieji, norintys pasinerti į animacinio filmo „Mažasis princas“ pasaulį.
Mistiško vakaro programą paįvairino „Kosminis“ protmūšis, kurio dalyviai atsakinėjo į klausimus apie planetas, žvaigždes, kometas ir kitus kosminius kūnus. Šeimos aktyviai dalyvavo orientaciniame žaidime „Šviečiantys“ – su didžiuliu entuziazmu tėvai ir vaikai parke ieškojo raidžių, iš kurių reikėjo sudėti vieną gražiausių Antoine‘o de Saint-Exupéry filosofinės pasakos „Mažasis princas“ citatą: „Matyti galima tik širdimi.“
Šventės kulminacija tapo grafinių ir erdvinių lazerių šou, užpildęs dangų žaižaruojančiais šviesos raštais. Lazerių šviesos tarsi ant žemės nusileidusios žvaigždės dar ryškiau nušvietė miestelį, paversdamos jį kosmine erdve – gal Mažojo princo planeta, pripildydamos kiekvieno vakaro dalyvio širdį stebuklinga viltimi ir ramybe.
Šviesos ir žibintų šventė dar kartą priminė, kad grožis ir bendruomeniškumas gali sužydėti net pačioje giliausioje tamsoje, kai šviesą įjungiame ne tik aplinkoje, bet ir savo sielose, kaip padarė nedidelio Kulių miestelio gyventojai. Bendruomenės „Alantas“ pirmininkė Agnė Alčauskienė pasakojo, kad „Sambrėškis“– bendrų pastangų rezultatas: didžiąją dalį moliūgų užaugino Lina ir Valdas Stuopeliai, juos žibintais pavertė Kulių gimnazijos moksleiviai. Menine vakaro programa rūpinosi kultūros darbuotojai, o pasiruošimo darbais – seniūnija.
Kasmet šventė tampa vis populiaresnė, tačiau tokio antplūdžio, kokio sulaukta šiemet, organizatoriai prisipažįsta nesitikėję: „Džiaugiamės, kad šventė pavyko, kad žmonių poreikis keliauti, pamatyti, pasisemti naujų įspūdžių auga. Įvertinę šią aplinkybę, suvokiame, kad kamerinės „Kultūros virenės“ erdvės mūsų „Sambrėškiui“ jau per mažos, kad būtina keltis į didesnes – kultūros namų – erdves.“
Loading ...
