Buvęs Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius sunerimo dėl Nerimdaičių kaime esančio Paunšvystės alkakalnio likimo. Jau kurį laiką šio kultūros paveldo objekto grožį darko po nupjovimo nesutvarkytas miškas.
Skaistė SADONYTĖ
Prieš dešimtį metų S. Kasparavičius atrado istoriniais faktais apdovanotą Paunšvystės alkakalnio akmenyną. Drauge su netoli alkakalnio gyvenusiu Leonu Račkausku ir Jadvyga Venckiene nuglostė ir sugalvojo pavadinimus kone kiekvienam akmeniui: „Dvyniai“, „Saulės“ ir kt. Akmenims, išdėstytiems Saulės ir Mėnulio judėjimo kryptimi, skirtas pavadinimas „Kalendorius“ – daroma prielaida, jog šie akmenys atliko būtent kalendoriaus funkciją.
Akmenų Paunšvystės alkakalnyje – tikra gausybė. Ir apie visus S. Kasparavičius turi daug ką papasakoti. Dalis akmenų – butelio formos ir pakreipti į rytų pusę. Tokios formos akmenys, pasak istoriko, yra žemės vaisingumo simbolis ir jų randama ne tik ant Paunšvystės alkakalnio.
Pats alkakalnis, pašnekovo nuomone, galėjęs susiformuoti dar tada, kai aukščiausia dievybė buvo ne danguje, o žemėje.
Paunšvystės alkakalnyje galėjusios vykti įvairios apeigos. Šiuos savo žodžius S. Kasparavičius pagrindžia rodydamas vandens telkinius – senovėje greta apeigų vietų visada būdavo vandens.
Gamtos apsuptyje esančiu istoriniu Paunšvystės alkakalniu rūpinosi ir Nerimdaičių bendruomenė: čia pastatyta koplytėlė, padaryti takai, vykdavo šventės. S. Kasparavičius čia ne kartą rengė pažintines ekskursijas.
Prieš keletą mėnesių mirė pagrindinis alkakalnio sergėtojas L. Račkauskas.
Situacija pakrypo į blogąją pusę – nesutvarkyta iškirstų miškų teritorija. S. Kasparavičius pamena, jog dar ir draugui gyvam esant, miškai buvo kertami, tačiau jų savininkai aplinką sutvarkydavo.
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas apgailestauja dėl perniek einančio kelerių metų įdirbio ir tikisi rasti kompromisą su miškų savininku.
Nevarėnų seniūnė Vilma Šakienė taip pat tvirtina, jog po seniūnijos gyventojo L. Račkausko mirties Paunšvystės piliakalniui stinga dėmesio. „L. Račkauskas be galo rūpinosi Paunšvyste ir kad istorija išliktų ateinančioms kartoms. O dabar teritorija iškirsta ir išniekinta“, – kalbėjo seniūnė. Jos teigimu, miškai ir pats alkakalnis priklauso privatiems asmenims.
Alkakalnio savininkai – Kaune gyvenantis Rimantas Skridaila ir mažeikiškė jo sesuo Viktorija. Moteris „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog miško kirtimo pasekmės bus sutvarkytos artimiausiu metu. „Mums ir patiems aktualu sutvarkyti teritoriją, nes ją reikia šienauti ir deklaruoti“, – pažadėjo moteris.
Miškininkas Arūnas Galinauskas „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog privataus miško savininkams nėra įpareigojimo sutvarkyti mišką po kirtimo. „Privataus miško savininkas kaip nori, taip ir elgiasi. O kodėl jis turi viską sutvarkyti? Dabar, kai nebeleidžiama deginti šakų, jas palieka miške supūti“, – sakė jis.
Miškininkas tvirtino nematantis bėdos dėl vaizdo prie Paunšvystės alkakalnio.