Aga­tos po­mė­gį vai­ni­ka­vo au­to­ri­nė dai­na

Mu­zi­ka su­si­do­mė­ju­si dar vai­kys­tė­je try­li­ka­me­tė Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jos mo­ki­nė Aga­ta Breit­mo­ze­ry­tė iš­lei­do sa­vo pir­mą­ją dai­ną. Kū­ri­niui iš­vys­ti die­nos švie­są pa­dė­jo mer­gi­nos tė­tis.

Ema GRUB­LIAUS­KY­TĖ

Pra­džia – mu­zi­kos mo­kyk­la

Do­mė­tis mu­zi­ka Aga­ta pra­dė­jo nuo sep­ty­ne­rių me­tų, kai ėmė lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą. Ten ji su­si­ža­vė­jo gro­ji­mu ir dai­na­vi­mu, pa­no­ro lan­ky­ti cho­rą. O nuo praė­ju­sių me­tų va­sa­ros dar gro­ja gi­ta­ra.

Mer­gi­na ne­slė­pė, kad pir­ma­sis ir ge­riau­sias mo­ky­to­jas bu­vo tė­tis, ku­ris taip pat ku­ria dai­nas ir pui­kiai dai­nuo­ja. Jis vi­sa­da pa­de­da duk­rai, pa­mo­ko ir pa­ta­ria.

Idė­ja pir­mai dai­nai

A. Breit­mo­ze­ry­tė pa­pa­sa­ko­jo, kad ji jau se­niai no­rė­jo pa­ban­dy­ti ką nors su­kur­ti pa­ti. Vie­ną die­ną tė­tis jai įra­šė spe­cia­lią pro­gra­mą, ku­rio­je mer­gi­na ga­lė­jo lais­vai gro­ti, ką no­ri.

Tuo­met ji pra­dė­jo dė­lio­ti leng­vus akor­dus, jie ir ta­po pir­mos dai­nos da­li­mi. O žo­džius Aga­ta pa­ra­šė, kai jos tė­tis kū­rė vie­ną dai­ną ir pa­pra­šė jos, kad su­kur­tų ang­liš­ką teks­tą. Ta­čiau jis teks­to ne­pa­nau­do­jo, to­dėl Aga­ta nu­spren­dė su­kur­ti sa­vo dai­ną, o teks­tas, ku­rį ra­šė tė­čiui, ta­po jos nau­jos dai­nos pir­mu stul­pe­liu.

Dai­nos kū­ri­mas ir įra­šy­mas už­tru­ko apie tris mė­ne­sius. Rei­kė­jo lai­ko dar ir kli­pui nu­fil­muo­ti. Gel­bė­jo tė­tis.

Kli­pas fil­muo­tas Vil­niu­je

Mer­gi­na at­sklei­dė, kad au­to­ri­nės dai­nos kli­pą fil­muo­ti Tel­šiuo­se jai bū­tų bu­vę ne­drą­su, nes daug kas ją pa­žįs­ta, to­dėl nu­spren­dė tai da­ry­ti ki­ta­me mies­te. Vil­niu­je at­ra­do la­bai gra­žių vie­tų, ku­rios pui­kiai ti­ko kli­pui.

Jaus­mai, iš­lei­dus dai­ną

Iš­lei­du­si sa­vo pir­mą­ją dai­ną jau­no­ji dai­ni­nin­kė jau­tė­si ge­rai, nes su­lau­kė la­bai di­de­lio pa­lai­ky­mo. Mo­kyk­lo­je da­bar ją at­pa­žįs­ta dau­giau žmo­nių, vi­si džiau­gia­si ir gi­ria už drą­są ir sma­gią dai­ną.

Sa­vi­raiš­ka

Aga­ta no­ri to­liau kur­ti mu­zi­ką ir pa­ro­dy­ti pa­sau­liui, ką ji su­ge­ba, kad ki­ti ma­ty­tų, klau­sy­tų ir pa­lai­ky­tų bei be­si­klau­sy­da­mi jos dai­nų jaus­tų­si ge­rai. O ir pa­ti įga­vo dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, nes, anot dai­nos au­to­rės, pa­si­ryž­ti iš­leis­ti sa­vo kū­ry­bą į vie­šu­mą rei­kia tik­rai daug drą­sos.

Šei­mos pa­gal­ba

Try­li­ka­me­tė at­sklei­dė, kad šei­ma jai la­bai pa­de­da ei­ti mu­zi­kos ke­liu. Tė­vai už­ra­šė ją į mu­zi­kos mo­kyk­lą. Ten ji pra­dė­jo gro­ti, dai­nuo­ti, tė­tis ją iš­mo­kė skam­bin­ti gi­ta­ra, įra­šė dai­ną.

Tė­vai vi­sa­da pa­lai­ko duk­rą ir pa­de­da įvai­riau­siais klau­si­mais. Mer­gi­na už tai jau­čia­si be ga­lo dė­kin­ga.

„Jau­čiuo­si la­bai dė­kin­ga sa­vo tė­vams. Ypač no­riu tar­ti ačiū tė­čiui, ku­ris man pa­dė­jo vi­so to pa­siek­ti, nes be jo ne­tu­rė­čiau to, ką tu­riu da­bar“, – dė­ko­jo Aga­ta.

Lai­ko sto­ka

Aga­ta kal­bė­jo, kad kar­tais bū­na sun­ku at­ras­ti lais­vo lai­ko kū­ry­bai. Ji vis dar lan­ko mu­zi­kos mo­kyk­lą, to­dėl te­lie­ka tik dvi lais­ves­nės die­nos lais­va­lai­kiui. No­rė­da­ma įra­šy­ti dai­ną mer­gi­na tu­ri de­rin­ti sa­vo moks­lus su po­mė­giu.

Mu­zi­ki­nė kar­je­ra

Aga­tos tiks­las yra stu­di­juo­ti mu­zi­ką di­de­lia­me mies­te. Ji jau svars­to apie stu­di­jas Vil­niu­je.

Sa­ve po pen­ke­rių me­tų Aga­ta įsi­vaiz­duo­ja ne­di­de­lė­je sce­no­je, kad ga­lė­tų pa­ban­dy­ti, kaip se­ka­si. Jos nuo­mo­ne, mu­zi­ki­nę kar­je­rą rei­kia pra­dė­ti nuo ma­žų kon­cer­tų, o vė­liau, jei­gu ly­dės sėk­mė, leis­ti al­bu­mus ir rink­ti kuo dau­giau ger­bė­jų.

Pa­si­ro­dy­mai sce­no­je

Mer­gi­na pa­pa­sa­ko­jo, kad vie­na­me iš mo­kyk­los ren­gi­nių ji dai­na­vo due­tu su sa­vo tė­čiu. So­lo Aga­ta dai­na­vo ne sce­no­je, ta­čiau tai bu­vo ypa­tin­ga aki­mir­ka, nes dai­na bu­vo skir­ta ma­mai.

Emo­ci­jos

Mu­zi­ka mer­gi­nai pa­de­da la­biau at­si­skleis­ti, dai­nuo­da­ma ji iš­reiš­kia sa­vo emo­ci­jas. Gro­ji­mas va­ka­rais gi­ta­ra su­tei­kia ra­my­bę. „Iš­gy­ve­nu gy­ve­ni­mą per mu­zi­ką“, – sa­kė A. Breit­mo­ze­ry­tė. Dai­nų teks­tus mer­gi­na ban­do kur­ti pa­gal sa­vo gy­ve­ni­mo mo­men­tus.

Aga­ta ir ki­tus ra­gi­na ne­bi­jo­ti ra­šy­ti, kur­ti ir lie­ti sa­vo min­tis, siek­ti sva­jo­nių, steng­tis ne­kreip­ti dė­me­sio į ki­tų nuo­mo­nę.

Pa­ta­ri­mai klau­sy­to­jams

A. Breit­mo­ze­ry­tė pa­ta­ria neišš­vais­ty­ti sa­vo paaug­lys­tės me­tų vel­tui. Iš­mok­ti at­si­rink­ti tik­rus drau­gus, bū­ti drau­giš­kiems ir nie­ka­da ne­nus­to­ti siek­ti sa­vo tiks­lų.