Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija (LSSA) – organizacija, vienijanti 493 seniūnijas visoje Lietuvoje. Naujai – jau trečiajai – kadencijai iš eilės išrinktas LSSA prezidentas, Telšių rajono Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu išlaikyti ryšį tarp seniūnijų ir savivaldybių bei aktyviai atstovauti seniūnų interesus. Domimės, su kokiais iššūkiais susiduria LSSA ir seniūnijos? Kokie LSSA prioritetai numatomi artimiausiems metams?
Laura MOCKUTĖ
– Trumpai pristatykite Lietuvos savivaldybių seniūnų asociaciją?
– Jeigu trumpai, tai asociacija yra ne pelno siekianti organizacija, kurią sudaro 493 nariai iš 537 seniūnijų, įsteigtų Lietuvoje. Mes sprendžiame bendras seniūnų problemas, atstovaujame savo narių bendriems interesams savivaldybėse, asociacijoje, valstybės valdžios institucijose, taip pat keliame seniūnų kompetencijas ir siekiame išlaikyti stiprią vietos savivaldą.
– Neseniai vyko LSSA prezidento rinkimai. Jūs perrinktas vadovauti dar vienai kadencijai.
– Jeigu teisingai pamenu, esu pirmasis LSSA prezidentas, išrinktas trečiajai kadencijai, tai didžiulis visos Lietuvos seniūnų asociacijos narių pasitikėjimo kreditas.
Stengiausi, stengiuosi ir stengsiuosi atstovauti seniūnams tinkamai visuose reikaluose. Man niekada nebuvo ,,tas pats“ kaip gyvena ir dirba seniūnai, kas jiems sekasi ir dėl ko išgyvena, juk arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas pirmiausia išgirsta problemas, rūpesčius, išgyvenimus ir norus, atokiausiame Lietuvos kampelyje gyvenantį žmogų. Visi seniūnai stengiasi pirmiausia išklausyti, padėti išspręsti iškilusias problemas ar rūpesčius. Deja, ne visada nuo seniūnų ar seniūnijų darbuotojų priklauso sprendimai. Dar sunkiau yra padėti žmonėms, jeigu savivaldybių vadovai nedeleguoja dalies funkcijų arba savivaldybių tarybos neranda finansinių galimybių išspręsti, kartais tokią paprastą problemą, dėl kurios gyventojai kreipėsi į seniūną.
– Dėl ko dažniausiai į seniūną kreipiasi gyventojai?
– Visais, kurie yra svarbūs žmogui. Būna ir sudėtingų klausimų, kai seniūnams tenka būti ir guodėjais, psichologais, ,,nuodėmklausiais“, teisėtvarkos pareigūnais, vaikų teisių pareigūnais, žemėtvarkininkais, ar kelių priežiūros tarnybų darbuotojais ir t.t. Todėl seniūnas turi būti labai lankstus, išradingas, kantrus, kartais ir griežtas…. tokia ta seniūno kasdienybė. Pamiršta seniūnai savo gyvenimus ir atsiduoda kitų žmonių reikalų ir rūpesčių sprendimams. O kas daugiau, jei ne seniūnas….
– Kokius tikslus išsikėlė šios kadencijos Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija?
– Pagrindinis šios kadencijos seniūnų asociacijos valdybos ir prezidento tikslas parengti naują ateinančių 5 metų asociacijos strategiją (2026–2030 metams). Tinkamai atstovauti asociacijai ir jos nariams, tobulinant vietos savivaldos ir valstybės tarnybos įstatymus. Prisidėti prie įvairių teisės aktų rengimo ir svarstymo tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Asociacija kelia sau tikslą atstovauti seniūnams skiriant juos į pareigas ir vertinant jų veiklos rezultatus. Sieksime Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyto vietos savivaldos savarankiškumo, atstovaujant bendriesiems Asociacijos narių interesams savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacijoje, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su užsienio valstybių savivaldybių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas.
– Su kokiomis problemomis seniūnijos susiduria šiandien?
– Nenorėčiau išskirti vienos seniūnijos, nes visos Lietuvoje įsteigtos seniūnijos yra savivaldybių administracijų padaliniai, filialai, todėl jų veikla ir deleguotų funkcijų įgyvendinimas priklauso nuo konkrečios savivaldybės tarybos priimamų sprendimų, merų ir administracijų vadovų formuojamos politikos. Seniūnijų darbuotojai ir seniūnai vykdo savivaldybės priimtus sprendimus, direktoriaus įsakymus, seniūnijoms skiriamų asignavimų (biudžetų) ribose.
Seniūnas gali turėti geriausius ketinimus vykdyti gyventojų, bendruomenių ar seniūnaičių norus, pageidavimus, pasiūlymus, tačiau, jei savivaldybės tarybos sprendimai nėra padengti finansiniais resursais, seniūnas juos įgyvendinti turi ribotas galimybes. Ne visada problemų sprendimas būna greitas dėl biurokratinių procedūrų, kurios yra sukurtos laikantis vienų ar kitų teisės aktų, viešųjų pirkimų procedūrų, kai kurių institucijų neveiklumo…
Kartais labai smulkūs ir paprasti darbai tampa sudėtingais, neskiriant elementaraus finansavimo seniūnijoms arba nesant pakankamai specialistų seniūno pavaldume.
Asociacijos tikslas – siekti, kad seniūnijoms būtų skirta pakankamai dėmesio formuojant savivaldybių biudžetus bei deleguojant daugiau funkcijų, kurias numato vietos savivaldos įstatymas ir kiti teisės aktai. Priartinti viešąsias paslaugas prie gyventojų, gerinti jų prieinamumą. Ne visada nacionalinei valdžiai tai sekasi. Regioninės politikos nepakankamas suvokimas, daro didžiulę atskirtį savivaldybėse, seniūnijose – mažėja gyventojų savivaldybėse, nepakankamas dėmesys jauniems žmonėms, senjorams ir t. t. Centralizacijos pasekmė – atokiausio kaimo gyventojas yra paliktas visiškai be dėmesio, o seniūnas be galimybių padėti jam.
– Su kokiais iššūkiais dar susiduria asociacija?
– Iššūkių yra nemažai – trūksta seniūnų narių, atstovų aktyvumo, mažai įsitraukiama į kvalifikacijos tobulinimą, turime ribotas galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir renginiuose. Taip pat faktas, kad seniūnų atlyginimai yra maži, nepadeda seniūnų motyvacijai išlaikyti.
– Nuo 2020 m. Jūs esate asociacijos prezidentas. Kokiais asmeniniais pasiekimais kaip Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas labiausiai didžiuojatės?
– Seniūnų asociacijos prezidentas vienas negali didžiuotis kokiais tai pasiekimais. Asociacijos valdybą sudaro visų Lietuvos regionų (apskričių) atstovai – valdybos nariai (viceprezidentai) ir valdybos pirmininkas (prezidentas), tai visi sprendimai yra kolegialūs. Pasiekimai taip pat yra visų bendras darbas, vieningos nuomonės išraiška bei gautas rezultatas.
Praėjusioje kadencijoje aktyviai dalyvavome rengiant vietos savivaldos įstatymo naują redakciją bei tobulinant valstybės tarnybos įstatymą. Dėl to pavyko tinkamai suformuluoti seniūno, kaip valstybės karjeros tarnautojo, statusą. Iki tol seniūno statusas neatitiko valstybės tarnautojo siekiančio karjeros statuso.
Taip pat daug dėmesio buvo skirta diskusijoms su socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais ir vadovais dėl pašalpų mokėjimo nepasiturintiems gyventojams, užimtumo tarnybos klientų, ilgalaikių bedarbių statuso ir kitais klausimais.
Nemažai laiko skyrėme visų regionų seniūnų sueigoms organizuoti, seniūnijose – aktualiems klausimams nagrinėti.
Pavyko suburti seniūnus bendriems ir aktualiausiems klausimams spręsti. Seniūnų asociacijos narių gretos gausėjo. Šiuo metu asociacijos veikloje dalyvauja 92 procentai Lietuvos seniūnų. Tai tikrai svarus LSSA valdybos ir, žinoma, prezidento bei asociacijos direktorės darbas.
– Kokie yra Jūsų, naujai perrinkto asociacijos prezidento prioritetai artimiausiems 2-iems metams?
– Artimiausias ir labiausiai svarbus tikslas – parengti asociacijos strategija 2026-2030 metams. Tai vienas svarbiausių dokumentų šioje kadencijoje ir pamatas tolesnei veiklai. Svarbu neprarasti ryšio su visomis savivaldybėmis, spręsti seniūnams aktualius klausimus, dalytis sukaupta patirtimi, atstovauti seniūnams teisės aktus priimančiose ir vykdančiose institucijose. Bandysime siekti, kad seniūnijoms būtų perduodama arba suteikiama savarankiškumo, sprendžiant gyventojams, bendruomenėms aktualius klausimus.
Loading ...
