Pernai už biurokratinius atsakymus etikos sargų nuglostytas Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva ir šiais metais neketina keisti tradicijų. Šį kartą dėl biurokratizmo rajono vadovą Etikos komisijai apskundė keletą metų su juo susirašinėjusi Rainių gyventoja Rūta Jonušienė. Ne kartą „Telšių ŽINIOSE“ esame rašę apie nuo potvynių skęstančius rainiškius ir valdžios pastangas jiems padėti. Tačiau ištiestas šiaudas ne tik kad neišsprendė pagrindinės Rainių gyventojų problemos, bet, anot R. Jonušienės, galimai juo buvo „išplauti“ mokesčių mokėtojų pinigai.
Priešistorė
1998 m. įrengus pralaidą per kelią Beržų g., Rainiuose, ir gyvenvietės link nuleidus paviršinį vandenį, šalia gyvenanti Jonušų šeima bei aplinkiniai kaimynai nuolat pradėjo kentėti dėl jų sklypus per pavasarinius polaidžius ir po didesnio lietaus užliejančio vandens. Skęstantys rainiškiai daugiau kaip dešimtmetį šaukėsi Telšių rajono savivaldybės klerkų pagalbos. Tikėjosi, jog šie padės išspręsti susidariusią problemą. Tačiau visos pastangos nuėjo veltui: tuomet valstybės tarnautojai nepajudino nė piršto. Situacija dar labiau paaštrėjo 2011 m., kada gruodžio mėnesį iškrito rekordinis kritulių kiekis: rainiškių sklypai bei dalis Liepų gatvės buvo visiškai užtvindyti. Vanduo laikėsi iki gegužės pabaigos, kol dalis vandens susigėrė į žemę, kita dalis – išgaravo. Antroji potvynio priežastis paaiškėjo vėliau: valstybei priklausančioje teritorijoje esantį drenažo rinktuvą užkimšo šalia jo pasodinto gluosnio šaknys.
Tuomet neapsikentę Rainių gyventojai vėl pabandė laimę: raštu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą Vytautą Kleivą. Nesulaukę jokio atsakymo, parašė dar vieną raštą. Tačiau ir toliau rajono vadovas tylėjo…
Tyla nutrūko tik po to, kada dėl savo problemų rainiškiai kreipėsi į Seimo narį Valentiną Bukauską, kuris jų raštą persiuntė tam pačiam V. Kleivai. Parlamentaro pažadintas rajono vadovas pagaliau teikėsi atsakyti Rūtai Jonušienei. Tiesa, atsakymas buvo tiesmukiškas – esą gyventojai potvynio priežasties turi ieškotis patys…
R. Jonušienė sako, kad dėl tokio biurokratinio V. Kleivos atsakymo ji kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris pripažino, kad Telšių rajono savivaldybės pareigūnai, vilkindami jos skundų nagrinėjimą ir problemos sprendimą, veikė netinkamai, pažeidė rainiškės teises į tinkamą viešąjį administravimą ir saugią aplinką. Seimo kontrolierius tokius pareigūnų veiksmus įvardijo biurokratiškais.
Tarp Seimo kontrolieriaus išjudintų valstybės tarnautojų ir R. Jonušienės nuo 2012 m. iki šiol vyksta susirašinėjimas. Tiesa, 2012 m. Telšių rajono savivaldybės taryba skęstantiems rainiškiams davė įsikibti į šiaudą – skyrė 73 tūkst. Lt drenažo rinktuvo remontui, kuris, anot jų, turėjo „užgesinti didįjį gaisrą“, t. y. išspręsti vandens nuo gyventojų sklypų nutekėjimo klausimą.
Tačiau Rainių gyventojų tai netenkino. R. Jonušienės teigimu, viena iš potvynio priežasčių – Beržų g. įrengta pralaida, dėl kurios nuolat tvinsta jų sklypai – taip ir liko nepašalinta. Moteris pasakojo, kad praėjusių metų kovo pabaigoje gavo iš V. Kleivos raštą, kuriame rajono vadovas informavo, jog 2013 m. gegužės 30 d. vyksiančiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus teikiamas sprendimo projektas dėl lėšų skyrimo paviršiniam vandeniui nuvesti nuo Beržų g., Rainiuose, įrengtos pralaidos.
R. Jonušienės manymu, vien tai, kad toks projektas buvo rengiamas, įrodo, jog Savivaldybės administracija pripažįsta pralaidos įtaką potvyniui. Tačiau įvykusiame Tarybos posėdyje politikų balsų dauguma (tarp jų – ir V. Kleivos) projektas nebuvo priimtas. „Kur mero logika: pats meras duoda nurodymą problemą dėl pralaidos spręsti, pats informuoja apie rengiamą projektą, pats balsuoja prieš lėšų skyrimą, – svarstė rainiškė. – Po to V. Kleiva net negali nurodyti jokių motyvų, kodėl taip pasielgė. Ir galiausiai lapkričio mėnesio rašte iš viso atsisako pripažinti, kad pralaida yra viena iš potvynio priežasčių. Raštą esą galima apskųsti Telšių rajono savivaldybės administracinių ginčų komisijai. Tą ir padariau. Įvyko komisijos posėdis, tačiau apie jį man net nebuvo pranešta. Ir komisija nusprendė, jog nėra įgaliota vertinti, ar mero raštas yra biurokratiškas. Todėl negalinti nagrinėti mano skundo klausimų…“
Kreipėsi į etikos sargus
Neapsikentusi V. Kleivos biurokratinių atsakymų, R. Jonušienė rajono vadovą apskundė Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai. Sausio 17 d. įvykusiame posėdyje moteris dalyvavo kartu su savo kaimynais, kurių sklypai taip pat kenčia nuo nuolatinių potvynių.
„Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva neatsakė į du mūsų prašymus. Į kitus (2012 m. vasario 6 d. ir 2013 m. spalio 10 d.) gavau biurokratiškus, nelogiškus, nekonkrečius, neišsamius, tikrovės ir faktinių aplinkybių neatitinkančius bei nepagrįstus atsakymus. Jokių motyvų, paaiškinimų, kodėl atsisakoma spręsti mūsų problemas, meras man nepateikė, – Etikos komisijai adresuotame skunde dėl V. Kleivos biurokratinių atsakymų rašo R. Jonušienė. – Manau, kad V. Kleiva pažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politikų elgesio principus: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas ir atsakomybė.“
Meras patarė rainiškei neieškoti sliekų
„Čia ne vien Jonušų šeimos problema – skęsta ir daugiau žmonių, – Etikos komisijos posėdžio metu kalbėjo R. Jonušienė. – Du neatsakyti prašymai, pasiūlymas viską aiškintis patiems, mūsų pateiktų argumentų ignoravimas ir biurokratiniai atsakymai. Jeigu toks mero požiūris į gyventojų problemas – toks ir Tarybos narių bei Savivaldybės darbuotojų požiūris į žmones. Juk kaip dirigentas padiriguos – taip choras ir padainuos. Žuvis taigi pradeda gesti nuo galvos…“ Rainiškė Etikos komisijos nariams pasakojo, kad apie savo problemas ji bandė su V. Kleiva pasikalbėti asmeniškai bei paaiškinti merui, jog tie 73 tūkst. Lt, skirti drenažo remontui, ne tik kad neišsprendė esminės problemos, bet ir esą buvo netinkamai panaudoti. „Ne visi darbai, kurie yra nurodyti darbų priėmimo akte, yra padaryti, darbų apimtys išpūstos. Geriausiu atveju padaryta darbų už pusę sumos, – tvirtino Rainių gyventoja. – Aš bandžiau visa tai merui paaiškinti. Tačiau man meras atsakė, kad neieškočiau sliekų ten, kur jų nėra, ir kad aš nieko apie tokius dalykus nesuprantu. O jei kas nepatinka – galiu skųstis kur tik noriu…“
R. Jonušienė teigė paklausiusi tokio nuoširdaus rajono vadovo patarimo ir dėl atliktų remonto darbų kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei prokuratūrą. „STT mano skundą persiuntė tirti Telšių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai, o prokuratūra – Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, – pasakojo rainiškė. – Policijos tyrėjas Vytautas Palikas, policijos specialistas Tomas Brazauskas, Savivaldybės kontrolierė Laima Sadauskienė ir Savivaldybės specialistas Adomas Bružas apžiūrėjo įvykio vietą. Policijos pareigūnai taip pat apklausė liudytojus. Turiu jų apklausos protokolus – visi apklaustieji, išskyrus drenažo remonto darbus atlikusios UAB „Ginstar“ vadovą Rimantą Ginčauskį, dirba Savivaldybės administracijoje: Adomas Bružas, Adomas Žvirzdinas, Angėlina Keliauskienė, Petras Donelavičius, Aldona Jazdauskaitė, Vilius Steponavičius (nuo 2014 m. sausio 1 d. Savivaldybėje jau nebedirba, – red.) ir Alvydas Staškevičius. Apklausos metu A. Bružas netgi pareiškė manantis, kad R. Jonušienė skundžia Savivaldybę kerštaudama dėl to, kad ši nepasirūpina vandens nuvedimu nuo Beržų g. pralaidos. O A. Žvirzdinui atrodė, kad Jonušai rašo skundus, nes jie esą tikisi, jog Savivaldybė valstybės lėšomis jų sklype atliks naujus melioracijos darbus. A. Keliauskienės nuomone, ne valstybei priklausančių melioracijos įrenginių priežiūra privalo rūpintis žemės savininkai, šiuo atveju – Jonušai. O kas rūpinasi Savivaldybei priklausančiose teritorijose esančių nurašytų melioracijos įrenginių priežiūra?“
Rainių gyventojos teigimu, V. Palikas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes esą nėra jokių nusižengimų. Tokį pareigūno nutarimą moteris apskundė prokuratūrai ir paprašė pakartoti įvykio vietos apžiūrą bei apklausti aplinkinius gyventojus. Tačiau prokurorei Daivai Armalienei policijos tyrėjo išvados pasirodė įtikinamos.
R. Jonušienė sakė, kad policijos atliktą tyrimą ji skundusi visų instancijų teismams. Tačiau visi skundai buvo atmesti. O Šiaulių apygardos teismo teisėjas Bronius Zalaga savo sprendime netgi nurodė, jog esą nėra reikalo apklausti Rainių gyventojų, nes jie yra tik Rainių gyventojai ir darbus atliekant nedalyvavo. „Man dabar aišku, kodėl meras mane taip užtikrintai pasiuntė, – Etikos komisijos posėdyje kalbėjo rainiškė. – Jis žinojo, kad taip bus tiriama… Ką daryti gyventojams, kada visa sistema yra prieš juos? Kodėl savivalda pas mus virsta savivale? Nes Jūs, valdininkai, nieko nebijote. Jums nėra autoritetų. Seimo kontrolieriaus išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, Seimo narys taip pat neturi teisės kištis į savivaldą. Vienintelis būdas kovoti su šia savivale yra galvoti, ką mes renkame į valdžią…“
R. Jonušienė: Atlikta tik pusė darbų
Davusi atliktų drenažo remonto darbų akto kopiją moteris mano, kad atliktų darbų apimtys neatitinka minėtame dokumente nurodytų. „Geriausiu atveju buvo pakeista 30 m vamzdžių, o ne 65 m, kaip nurodoma. Veja apsėti vos 6 arai, o ne 14, – vėliau „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo R. Jonušienė. – Jau nekalbant apie tai, kad užaktuotų 1 m diametro apvalių surenkamų gelžbetoninių kanalizacijos šulinių su ketiniu liuku nėra iš viso įrengta. Sumontuoti 315 mm skersmens plastikiniai valymo ir inspektavimo kanalizacijos šuliniai be nusodintuvų, vienas iš jų įrengtas net 4,5 metro gylyje. Klausimas: kokį samtį reikia turėti, kad jį išvalytum, kai užsineš?!“ Anot rainiškės, iš skirtų 73 tūkst. Lt geriausiu atveju galėjo būti panaudota tik pusė. Esą kokie darbai ir kas buvo daroma, puikiai matė visi aplinkiniai kaimynai, tačiau jų, atliekant tyrimą, net nesiteikta apklausti. „Matyt, neparanku…“ – svarstė moteris.
Gaisras užgesintas. Laukiama ES lėšų
„Taip, aš pasakiau, kad tokius dalykus (dėl gyventojų įtarimo apie netinkamai atliktus drenažo remonto darbus bei jų vertes, – red.), galimus nusikaltimus, tiria STT ir prokuratūra, – Etikos komisijai pripažino V. Kleiva. – Mūsų pokalbio su R. Jonušiene metu aš pasakiau, kad to pro pirštus praleisti negalima. Kitas dalykas – su situacija Rainiuose esu susipažinęs. Keletą kartų buvau nuvykęs į vietą. Todėl daviau komandą specialistams, kad problemas spręstų.“ Pasak mero, apie Rainių gyvenvietėje esančias vandentvarkos problemas diskutuota ne viename Telšių rajono savivaldybės komitete. Kadangi joms visoms išspręsti reikia milžiniškų lėšų, nuspręsta teikti projektą Europos Sąjungos struktūrinei paramai gauti. „Esame gavę Valstybinės žemės fondo inžinierių išvadas, kuriose teigiama, kad dėl didelio lėšų poreikio sprendžiant problemą tikslinga pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Rengiant Rainių gyvenvietės vandentvarkos projektą, būtina parengti naują topografinę nuotrauką, tiksliai nustatyti pritekamo paviršiaus vandens kiekį, detaliai ištyrinėti esamas požemines komunikacijas, įrengti paviršinio vandens nuotekų surinkimo ir pašalinimo sistemą“, – teigė rajono vadovas.
Taip pat V. Kleiva tikino, kad dėl duotų užduočių nevykdymo, sprendžiant Rainių gyventojus kankinančias potvynio problemas, ne vienam Savivaldybės administracijos darbuotojui (Adomui Bružui, Albinui Slavinskiui, Raimundui Račkauskui bei Alvydui Staškevičiui) buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. „Todėl teigti, jog nieko nebuvo daryta, būtų ne visiškai teisinga, – kalbėjo meras. – O dėl pinigų panaudojimo tikslingumo – tam tikros institucijos jau atliko tyrimą, jei reikės – atliks ir dar kartą.“
Prabilęs apie gegužės 30 d. Telšių rajono savivaldybės posėdžio metu nepriimtą sprendimo projektą dėl lėšų skyrimo paviršiniam vandeniui nuvesti nuo Beržų g. įrengtos pralaidos, rajono vadovas griebėsi įprasto pasiteisinimo – Savivaldybė neturi pinigų: „Tarybos nariai taip balsavo, nes iš savivaldybės biudžeto skirti 270 tūkst. Lt nebuvo galimybių. O skirti 73 tūkst. Lt drenažo remontui tą didįjį gaisrą Rainiuose dalinai užgesino. Dabar reikia žiūrėti į priekį – bandyti gauti lėšų iš ES. Nenoriu daugiau nieko komentuoti. Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis, rašyti skundus. Aš beletristikos rašinėti negaliu, atsakydamas vadovaujuosi specialistų išvadomis. Suprantu, kad visi nori sulaukti jiems patinkančio atsakymo.“
A. Jokšas: Problema yra meras
„Gyventojai neturi kur daugiau kreiptis kaip į merą, – išklausiusi abi puses, kalbėjo Etikos komisijos pirmininkė Irena Skernevičiūtė. – Jie prašo pagalbos, nes jiems yra blogai. Ir man labai keista, kada skaitau, jog į vieną raštą rajono vadovas neatsakė, į antrą – vėl neatsakė. Kažkokie žodžiu duoti nurodymai… Žodiniai pavedimai nieko nereiškia, nes vieną dieną gali sakyti vienaip, kitą dieną apsisukęs – jau kitaip. Kaip Jūs pats, mere, vertinate savo darbą ir atsakymus šiuo klausimu?“ Į šį klausimą V. Kleiva atsakė, jog nemato jokių biurokratinių pažeidimų ir LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nurodytų principų nepažeidė.
Dalis valdančiajai rajono koalicijai priklausančių Etikos komisijos narių ėmė postringauti, neva kas iš to, jeigu mero atsakymai bus įvertinti kaip biurokratiniai, esą nuo to pralaida sutvarkyta nebus. Čia juos nukirto R. Jonušienei posėdyje atstovavęs Leilėnų seniūnaitis Alvydas Jokšas: „Ne kartą jau šiuo klausimu esu pasisakęs. Ir dabar noriu atkreipti mero dėmesį į Etikos komisijos narių kompetenciją. Man keista, jog kai kurie Etikos komisijos nariai bando įrodyti, „o ką mes čia veikiame? Kas nuo to pasikeis, jeigu pripažinsime, kad meras pažeidė politiko elgesio principus – juk pralaida nuo to nesusitvarkys?“ Yra vertinami biurokratiniai rajono vadovo atsakymai, elgesys. Tai kam tada turime teisti žmogžudį – juk nužudyto žmogaus vis tiek nebeatgaivinsi?! Kur logika? Jūs turite įvertinti mero elgesį, jo požiūrį į žmogų, nes jis jau ne pirmą kartą sėdi Etikos komisijoje dėl savo biurokratinių atsakymų! Problema šiuo atveju yra meras, jo aplinka, kuri netinkamai parengia raštus.“
Koalicijos partneriai metė kortą: balsų dauguma V. Kleiva pripažintas nepažeidęs LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų valstybės politikų elgesio principų (pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas ir atsakomybė).
„Nenorėčiau, kad šio reikalo nagrinėjimas įgytų politinį atspalvį, – po Etikos komisijos posėdžio „Telšių ŽINIOMS“ teigė R. Jonušienė. – Skendome ne vien prie šitos valdžios. Kirsti merui galvą nėra mūsų tikslas. Paprasčiausiai norime, kad meras spręstų mūsų problemą, juk tam mes jį išrinkome. O tam, kad ją spręstume, pirmiausia reikia pripažinti jos egzistavimą, t. y. nustatyti potvynio priežastis. Juk joks gydytojas negydytų ligonio nenustatęs diagnozės. Esame įsitikinę, kad jei lėšos, skirtos drenažo remontui, būtų buvusios išleistos tinkamai – mus kankinanti problema dalinai būtų išspręsta. Privačiuose sklypuose esanti melioracijos sistema yra veikianti. Prašome tik netvindyti mūsų sklypų paviršiniu vandeniu, kuris teka per pralaidą Savivaldybei priklausančioje Beržų g., bei užtikrinti jo nutekėjimą per Savivaldybei priklausančią teritoriją.“
Loading ...
