• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Že­mai­čiai pa­va­sa­rį „su­ga­vo“ Briu­se­ly­je

Telšių žinių redakcija
20 balandžio, 2024
Švietimas, Pirmas puslapis, Pirmas puslapis
0

Pir­mie­ji kar­tai

Taip nu­ti­ko, kad ko­vo pa­bai­go­je (2024 03 22) tre­je­tas Že­mai­ti­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jų at­si­dū­rė Eu­ro­pos Są­jun­gos sos­ti­nė­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos biu­rok­ra­ti­nia­me cent­re – Briu­se­ly­je. At­vy­ko jie į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos su­reng­to jau­nų­jų ver­tė­jų kon­kur­so „Ju­ve­nes Trans­la­to­res“ ce­re­mo­ni­ją at­siim­ti pri­zo, ku­rį pel­nė ge­riau­sias Lie­tu­vos jau­na­sis ver­tė­jas Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos tre­čiak­la­sis Gan­tas No­vi­las Adom­kus. Nu­ga­lė­to­ją ly­dė­jo jo ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja Elė Ka­ka­naus­kie­nė ir ma­ma Li­na Žu­tau­tė. Ke­lio­nė į Pa­lan­gą, iš ten lėk­tu­vu į Ko­pen­ha­gą, per­sė­di­mas ir ga­liau­siai Briu­se­lis. Pa­sak mo­ky­to­jos Elės, ku­ri jau ge­rą mė­ne­sį ieš­ko­jo pa­va­sa­rio po­žy­mių Že­mai­ti­jo­je, „Briu­se­ly­je pa­ga­vom jį tie­siai už žy­din­čių plau­kų“. Spin­dė­jo mag­no­li­jos, nar­ci­zai, tul­pės, pum­pu­ra­vo ir la­po­jo me­džiai. Tai iš kar­to pa­ky­lė­jo nuo­tai­ką.

Pro­jek­to ku­ra­to­rė lie­tu­vė Žyd­rė Ba­ku­ty­tė, dir­ban­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je jau dvi­de­šim­tus me­tus, pa­ta­rė va­žiuo­ti kur nors už Briu­se­lio ri­bų, nes tik ten ga­li­ma pa­jus­ti tik­rą­ją Bel­gi­ją. Juk Briu­se­lis yra dau­gia­kul­tū­ris mies­tas, ku­ria­me gy­ve­na ir dir­ba žmo­nės iš vi­sų dvi­de­šimt sep­ty­nių ES ša­lių ir ne tik. Briu­se­ly­je Bel­gi­jos tė­ra tik tru­pi­niai, ku­riuos at­vy­kė­liams vė­liau pa­ro­dys Žyd­rė.

Ka­ra­lie­nė Mar­ga­ret, fla­man­dai ir mei­lė šu­nims

Žyd­rės pa­tar­ti tel­šiš­kiai nu­vy­ko į Me­che­le­ną – tai jau bel­giš­kas mies­tas. Ka­na­lai, di­din­gos ka­ted­ros, aikš­tės, vi­du­ram­žių ar­chi­tek­tū­ra gra­žiai de­ra su šiuo­lai­ki­niais pa­sta­tais. Ir dar fla­man­dų kal­ba. Briu­se­ly­je dau­giau kal­ba­ma pran­cū­ziš­kai, nors ga­li iš­girs­ti vi­sas ES kal­bas. Dėl tos kal­bos tu­ris­tus rei­kė­tų per­spė­ti. Mat bū­tent bel­gai ma­no, jog jie yra tik­rie­ji fla­man­dai, nors olan­dų kal­ba iš es­mės nie­kuo nuo jų ne­si­ski­ria, nes tai yra ta pa­ti tau­ta ir ta pa­ti kal­ba. Fla­man­dams su­ki­lus prieš is­pa­nų ink­vi­zi­ci­ją ir Ka­ta­li­kų baž­ny­čią, da­lis pro­vin­ci­jų iš­li­ko ka­ta­li­kiš­kos ir pa­te­ko Pran­cū­zi­jos įta­kon. Ka­ta­li­kams pa­dė­jo Pran­cū­zi­jos ka­riuo­me­nė ir jie ap­si­gy­nė nuo su­ki­lė­lių – pro­tes­tan­tų.

Šiaip jau mies­tas gra­žus – pa­si­gė­rė­jęs vie­na aikš­te, ei­ni ir vėl pa­ten­ki į ki­tą erd­vę su dar gra­žes­niais pa­sta­tais. Žyd­rė pa­pa­sa­ko­jo apie ka­ra­lie­nę Mar­ga­ret, ku­ri gy­ve­no Me­che­le­ne, tarp ano me­to val­do­vų bu­vo ger­bia­ma, nors mo­te­riai, ku­rią vi­du­ram­žiais Ka­ta­li­kų baž­ny­čia kar­tais lai­kė pa­da­ru, net sie­los ne­tu­rin­čiu, tais lai­kais tap­ti ger­bia­ma tik­rai ne­bu­vo pa­pras­ta. Bel­gi­ja, be­je, iki šiol te­bė­ra ka­ra­lys­tė ir ją val­do ka­ra­lius.

Bel­gai my­li šu­nis ir juos ve­džio­ja tiek sen­jo­rai, tiek jau­ni­mas. Ga­na daug ma­tė­me ir sen­jo­rų šu­nų. Kad ir tur­tin­gas mies­tas Briu­se­lis, ta­čiau ja­me dau­gy­bė be­na­mių, ku­rie bū­riais ku­ria­si nak­vo­ti prie ne­gy­ve­na­mų, sta­to­mų ar re­mon­tuo­ja­mų pa­sta­tų. Bel­gi­ja lie­tin­ga ša­lis, tad svar­bu ras­ti pa­sto­gę. Įdo­mu tai, kad be­veik kiek­vie­nas be­na­mis ve­džio­ja­si šu­nį.

Dvi­de­šimt sep­ty­ni nu­ga­lė­to­jai ir lie­tu­viš­kas so­li­da­ru­mas

Pir­mo­ji die­na bai­gė­si sma­giu su­si­ti­ki­mo va­ka­rė­liu vieš­bu­ty­je – su­si­rin­ko vi­sų dvi­de­šimt sep­ty­nių ES vals­ty­bių nu­ga­lė­to­jai, jų mo­ky­to­jai ir tė­vai. Vi­si pa­žin­di­no­si, kal­bė­jo­si, do­mė­jo­si vie­ni ki­tais. Dau­gu­ma bu­vo iš sos­ti­nių mo­kyk­lų, tel­šiš­kiai ir­gi pa­si­di­džia­vo, kad yra iš Že­mai­ti­jos sos­ti­nės. Gan­tui No­vi­lui įteik­ta ver­tin­to­jų do­va­nė­lė – drau­giš­kas laiš­kas ir kny­ga „Found in Trans­la­tion“. Sun­ku bu­vo pa­jus­ti skir­tu­mus – vi­sus ES gy­ven­to­jus sie­ja bend­ra kul­tū­ra. Kiek iš­si­sky­rė Bel­gi­jos nu­ga­lė­to­ja, ji bu­vo mu­sul­mo­nė, at­vy­ko ly­di­ma tė­vo ir nie­ko ne­val­gė prie bend­ro sta­lo – mat bu­vo ra­ma­da­nas ir jiems mais­tą į vieš­bu­čio kam­ba­rį at­neš­da­vo nak­tį.

Ant­ro­ji die­na pra­si­dė­jo gra­žia jau­nų­jų ver­tė­jų kon­kur­so „Ju­ve­nes trans­la­to­res“ lai­mė­to­jų ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja. Be­ne še­ši nu­ga­lė­to­jai pa­si­sa­kė vie­šai, kiek­vie­nas gim­tą­ja kal­ba. Ypač pa­ti­ko šve­do Iva­ro pa­si­sa­ky­mas. Jis ra­gi­no vi­sus my­lė­ti sa­vo kal­bą, nes tik gim­tą­ja kal­ba stip­riau­siai ga­li­ma iš­reikš­ti sa­vo skaus­mą ar džiaugs­mą.

Tel­šiš­kius ma­lo­niai nu­ste­bi­no lie­tu­vių, dir­ban­čių Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jo­se, dė­me­sys. Mū­sų nu­ga­lė­to­jo pa­svei­kin­ti at­vy­ko Eg­lė, Arū­nas, Ju­lius – ver­tė­jai, dir­ban­tys Liuk­sem­bur­ge. Ju­lius ne­gai­lė­jo pa­gy­ri­mų Gan­tui No­vi­lui, sa­ky­da­mas, kad šį kar­tą ren­kant ge­riau­sią ver­tė­ją Lie­tu­vo­je dis­ku­si­jų ne­bu­vo. Gan­to ver­ti­mas bu­vo iš­skir­ti­nis, ir vi­si su­ta­rė, kad jis ge­riau­sias (Ju­lius Kond­ra­tas bu­vo ko­mi­si­jos, ku­ri ver­ti­no Lie­tu­vos moks­lei­vių dar­bus, na­rys). Žyd­rė dir­ba ver­ti­mų di­rek­to­ra­te Briu­se­ly­je ir nuo pir­mos va­lan­dos glo­bo­jo že­mai­čių gru­pe­lę bei Briu­se­ly­je dir­ban­ti Ra­mu­nė Kan­dze­žaus­kai­tė. Pri­zus įtei­kė ir vi­sus jau­nuo­sius ver­tė­jus pri­sta­tė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Ge­ne­ra­li­nio ver­ti­mų di­rek­to­ra­to di­rek­to­rius Chris­tos El­li­ni­des.
Die­na pa­si­bai­gė va­ka­rie­ne grai­kiš­ko res­to­ra­no rū­sy­je tarp vy­no spin­tų. Res­to­ra­nas gy­vuo­ja Briu­se­ly­je ga­na se­niai ir tra­di­ciš­kai iš tė­vo jį pe­ri­ma sū­nus. Ren­gi­nio da­ly­vius ap­tar­na­vo da­bar­ti­nio sa­vi­nin­ko tė­vas ir gra­žiai pa­sa­ko­jo apie kiek­vie­ną pa­tie­ka­lą. Pa­tie­ka­lai bu­vo grai­kiš­ki. Sa­vi­nin­kas yra se­nas ver­tė­jos Žyd­rės pa­žįs­ta­mas, tad no­riai pa­de­da jai ren­gi­nių me­tu.

Ver­tė­jo duo­na ir Briu­se­lio įdo­my­bės

Pas­ku­ti­nė die­na Briu­se­ly­je pra­si­dė­jo DGT G-12 pa­sta­te, kur dir­ba da­lis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ver­tė­jų. Gan­tas No­vi­las pa­ra­ga­vo ver­tė­jo duo­nos kar­tu su ne­ma­žai me­tų dir­ban­čia ver­tė­ja Ra­mu­ne. Ver­tė­jo dar­bas Briu­se­ly­je ne­leng­vas ir ga­na var­gi­nan­tis. Dau­giau­sia rei­kia vers­ti vi­so­kius tei­si­nius ir po­li­ti­nius do­ku­men­tus, kur rei­ka­lau­ja­ma ab­so­liu­taus tiks­lu­mo. Jo­kių in­terp­re­ta­ci­jų. Ra­mu­nė pa­ro­dė, ir Gan­tas jos pri­žiū­ri­mas iš­ver­tė vie­ną teks­tą. Pa­sak Ra­mu­nės, jau­ni­mas dirb­ti ver­tė­jais Briu­se­ly­je per­ne­lyg ne­si­ver­žia. Jau­nam žmo­gui tai nuo­bo­dus, ru­ti­ni­nis dar­bas, o ir at­ly­gi­ni­mas ne toks jau ir di­de­lis. La­bai var­gi­na bu­dė­ji­mai iš­ti­są pa­rą su te­le­fo­nu ran­ko­je – vi­sa­da tu­ri bū­ti kas nors pa­si­ruo­šęs, jei pri­reiks iš­vers­ti ko­kį svar­bų teks­tą.

Po už­siė­mi­mo pro­jek­to ku­ra­to­rė Žyd­rė pa­si­siū­lė su­reng­ti eks­kur­si­ją ir pa­ro­dy­ti įdo­my­bes, ku­rias pa­ti at­ra­do per dvi­de­šimt gy­ve­ni­mo me­tų. Elė sa­vo ruož­tu pa­kvie­tė ją ap­si­lan­ky­ti Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je ir taip pat pri­ža­dė­jo ves­ti eks­kur­si­ją. Tai bu­vo trum­pas, bet la­bai ge­ras ir įdo­mus tu­ras po vie­tas, ku­rių ofi­cia­lūs gi­dai ne­ži­no. Žyd­rė tų vie­te­lių tik­rai tu­ri ne­ma­žai pri­rin­ku­si. Bokš­tas, pri­si­spau­dęs prie vieš­bu­čio, bu­vęs mies­to gy­ny­bi­nės sie­nos da­li­mi. Na­mas, vi­sas de­ko­ruo­tas ba­na­nų fres­ko­mis, nes vie­nas vy­ru­kas kaž­ka­da se­niai su­ma­nė pra­si­gy­ven­ti iš ba­na­nų pre­ky­bos, šuns, ku­ris si­sio­ja ant stul­po, skulp­tū­ra, tur­gus po sto­gu su gir­dyk­la ark­liams, prie baž­ny­čios pri­lip­dy­ti na­mu­kai, krau­tu­vi­nin­ko na­mas, kur pre­kes par­da­vi­nė­jo per lan­gą. „Grand pla­ce“, kur tur­tin­gi pirk­liai pri­si­sta­tė pra­šmat­nių pre­ky­bos na­mų, kad net ka­ra­lius pa­vy­dė­jo, tai ta­da jam pa­sta­tė ne to­kį pra­šmat­nų na­mą. Ir dau­gy­bė ki­tų da­ly­kų. Be­je, tą die­ną oras ta­po „bel­giš­kas“ ir pra­dė­jo ly­ti. Briu­se­ly­je, kaip sa­kė Žyd­rė, ly­ja ga­na daž­nai.

Pas­ku­ti­nė eks­kur­si­ja ir dar kai ku­rie pa­ste­bė­ji­mai

At­sis­vei­ki­nę su Žyd­re ir ki­tais da­ly­viais, že­mai­čiai dar tu­rė­jo lais­vą va­ka­rą. Nors ir ly­jant bel­giš­kam įky­riam lie­tui, nu­va­žia­vo į Briu­gę. Pa­sak Elės, ten pa­mir­šo lie­tų, nes tas mies­tas kaip vi­du­ram­žiais – na­mai vie­nas už ki­tą gra­žes­ni, o ir šiuo­lai­ki­niai ak­cen­tai pui­kiai de­ra, ne­ga­di­na pa­sta­tų. Ne­bu­vo gai­la tris­de­šimt ke­tu­rių eu­rų už trau­ki­nio bi­lie­tą ir ne­be­kei­kė bel­giš­ko oro, nes bu­vo įdo­mu.

Na, apie Bel­gi­jos įdo­my­bes ga­li­ma bū­tų pa­sa­ko­ti daug. Bet ver­ta pa­mi­nė­ti dar du ak­cen­tus. Briu­se­ly­je neį­si­vaiz­duo­ja­mos trans­por­to spūs­tys – ma­ši­nos va­žiuo­ja tie­siog su­glu­du­sios, kar­tais ko­kio mi­li­met­ro at­stu­mu vie­na nuo ki­tos. Keis­ta, bet nei nu­lauž­tų veid­ro­dė­lių, nei įbrė­ži­mų pa­ma­ty­ti neteko… Ten vai­ruo­to­jai tu­ri bū­ti tik­rai bel­giš­kai kant­rūs (bel­gai gar­sė­ja kaip kant­riau­sia tau­ta Eu­ro­po­je – kant­res­nė net už že­mai­čius) ir la­bai su­bti­lūs. Gal­būt to­dėl ten la­bai po­pu­lia­rūs dvi­ra­čiai – ne tik Briu­se­ly­je, bet ir Me­che­le­ne bei Briu­gė­je jų bu­vo dau­gy­bė. Prie dvi­ra­čių la­bai iš­ma­niai įtai­so­mi ve­ži­mė­liai vai­kams ar šu­nims.

Svar­biau­sia do­va­na

Gan­tas No­vi­las par­si­ve­žė į Že­mai­ti­ją dip­lo­mą ir at­mi­ni­mo pri­zą – skaid­rų stik­lo kvad­ra­tą. Bet svar­biau­sia do­va­na, aiš­ku, bu­vo ke­lio­nė, ku­rios vi­sas iš­lai­das ap­mo­kė­jo kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riai. Ir dau­gy­bė ne­kas­die­niš­kų įspū­džių. Su­vok­ti, kad Že­mai­ti­ja – nuo­sta­biau­sia pa­sau­lio ša­lis, yra ge­rai, bet kad tuo įsi­ti­kin­tum, pa­bū­ti ki­tur ir­gi rei­kia.

Kos­tas AN­TA­NAI­TIS

Kitas įrašas

Kokie yra namų šildymo krosnele privalumai?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Iš Klaipėdos į Mažeikius vogti vykę ilgapirščiai už nusikaltimus atsakys už grotų
Išgelbėtas skęstantis senjoras atsisakė pagalbos
Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Priė­ji­mas prie van­dens tel­ki­nių yra lais­vas vi­siems, bet tvar­kos lai­ky­tis bū­ti­na
Ge­ros nau­jie­nos Tel­šių ar­chy­ve
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Žemaičių kultūra

Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda
Plungės miestui – krašto kūrėjų darbų parodos
Nuo Lopaičių piliakalnio sklido lietuviško ir latviško folkloro muzika
Iškilus miškotvarkininkas Jonas Daniulis gimė Sedoje

Laisvalaikis

Tūkstančiai kilometrų – dviračiais
Tel­šių spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro spor­ti­nin­kams – pa­dė­kos ir bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mai
Įteik­ti dip­lo­mai VDA Tel­šių fa­kul­te­to ab­sol­ven­tams
Vėl pra­si­dė­jo ke­lio­nės
Sveikos bananinės spurgytės
Izraelio kinas Telšiuose: žiūrovai kviečiami į nemokamus seansus

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset