Negailestinga laiko upė skuba,
Nusineša mūs rūpesčius, vargus.
Iš patirties išaustą margą rūbą
Branginkim kaip gimtus namus.
Svarus, reikšmingas šitas Jubiliejus,
Šiandieną Jums puikių gėlių žiedai.
Per metų metus vien gerumą sėjus,
Širdy sušvinta džiaugsmo spinduliai.
Šias eiles 90-ąjį gimtadienį švenčiančiai mokytojai Ievai Kašauskienei specialiai sukūrė viena tremtinė. Prie sveikinimų mokytojai šiais posmais prisideda ir buvę Buožėnų mokyklos mokiniai.
Ieva Kašauskienė vienuolika metų dirbo Buožėnų mokykloje pradinių klasių mokytoja. Vaikus mokė istorijos, muzikos, matematikos, vokiečių kalbos.
Apie šią moterį daug gražių žodžių taria buvę jos mokiniai: „Tai – žmogus iš didžiosios raidės. Apie mokytoją galima pasakoti vien tik gera. Ji stengdavosi padėti kiekvienam, nė vieno neišskirdavo. Kad ir prasčiau besimokančius mokinius gerbiama mokytoja sugebėdavo sutelkti darbui. Ji mylėjo visus: sunkiau ar geriau gyvenusiuosius. Visus priimdavo pas save, pavalgydindavo, o jei reikėjo, ir nuprausdavo. Duos savo dukrai duonos riekę, nešykštės jos ir kitiems vaikams. Mylėjo mokytoja mus visus kaip savo vaikus. Daugelis iš mūsų esame dėkingi jai, jog pabaigėme mokslus, jog kažką gyvenime pasiekėme, o jei ir nepasiekėme, jos dėka mes tapome gerais, dorais žmonėmis. I. Kašauskienei nereikėjo mūsų barti ar tampyti už ausų, mes mokytoją suprasdavome iš vieno žodžio. Ji visada išklausys pasimetusiuosius, duos gerų patarimų. Mokytoją mylėjo ne tik mokiniai, bet ir mokinių tėveliai. Ji yra geroji kaimo siela, mūsų šviesulys.“
Apie I. Kašauskienę gerų žodžių jubiliejaus proga negaili ir Vilniuje gyvenanti dukra Dalia Šlapelienė: „Mama mane visą gyvenimą mokė gyventi teisingai. Aš buvau kovotoja, visada ieškojau teisybės. Bet jei mama matydavo, kad aš jos ieškau ne ten, kur reikia, visada sudrausmindavo. Ji buvo ir pakankamai griežta, bet tik ten, kur reikėjo.“