Praėjusį sekmadienį Telšių rajone vyko pirmoji Žemaitijos pirties diena. Vienas iš organizatorių – sodybos „Angelų malūnas“, esančios Kūlio Daubos kaime, Luokės seniūnijoje, šeimininkas, Pirties bičiulių draugijos narys Ričardas Rasiukas.
„Šventė „Žemaitijos pirties diena“ buvo pirmasis bandymas viešu renginiu pristatyti lietuviškos pirties kultūrą Žemaitijos regione. Mums, renginio organizatoriams – Lietuviškos pirties bičiulių draugijos (LPBD) nariams – tai nebuvo iššūkis. Ši savanoriškais pagrindais visoje šalyje veikianti pirtininkų profesionalų ir pirties mėgėjų organizacija jau keturis kartus panašias šventes („Pirties dienas“) organizavo Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Be to, šventė yra įgavusi ir tarptautinį mastą: tiek į pirties šventes Rumšiškėse, taip pat pas mus, į „Angelų malūną“, talkinti atvyko pirčių entuziastai iš Latvijos, Rusijos, Ukrainos“, – pasakojo R. Rasiukas.
„Žemaitijos pirties dienoje“ pabandyta viename renginyje sujungti visuomenines, regiono verslo, Savivaldybės bei saviveiklinio meno kolektyvų ir atlikėjų pajėgas. Renginio globėjas – Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva.
Rudens lygiadienis pasitaikė darganotas, todėl šventės dalyviai žvalgėsi pastogės ir iš atokiau stebėjo Žemaitės dramos teatro ir vaidintojų trupės „Tau“ spektaklį, kolektyvų „Žara“, „Šatrija“, „Barboros“, „Spigėns“ ir bardo Andriaus Jokubausko pasirodymus. Muzikos garsai buvo smagus fonas tiems, kurie darbavosi šventės turguje, darė masažus ir veido kaukes stiklintoje malūno verandoje ar vanojo lankytojus tame pačiame pastate veikiančioje pirtyje.
Pagrindinis šventės veiksmas virė sodybos slėnyje, greta Virvytės užtvankos, kur veikė net šešios pirtys. Visiems „Žemaitijos pirties dienos“ lankytojams magėjo išmėginti analogų Lietuvoje neturinčią didelę šiaudinę pirtį („Angelų malūno“ šeimininko R. Rasiuko iniciatyva). Daugiau nei 60 žmonių vienu metu galinčioje talpinti pirtyje vyko skirtingos programos. Jų dalyviai galėjo stebėti išradingą valstietiško vanojimo programą, kuriai vadovavo žinomas Latvijos pirčių sąjungos įkūrėjas, pirtininkas ir gyduolis Ziedonis Karklinšas. Pasirodo, garą galima sklaidyti ir vanotis įvairiausiomis daržo gėrybėmis: morkų stiebais ir šaknimis, burokėlių kotais, kukurūzų burbuolėmis, prieskoninėmis žolėmis.
Latvius šiaudinėje pirtyje keitė Lietuvos ir Europos vanojimo čempionatų dalyviai ir laimėtojai, čia geru garu susirinkusiuosius vaišino ir Žemaitijos pirties meistrai. Paskutine šiluma šioje pirtyje, kaip ir pridera pagal tradicijas, mėgavosi tik moterys.
Ypatingo garo ragavo tie šventės lankytojai, kurie pateko į vilnonę pirtį-jurtą, sukonstruotą Judrėnų jurtų meistro Antano Poškos.
Šventėje nebuvo prekiaujama svaigiaisiais gėrimais, todėl pilstomo alaus pasigedusi vyrija veržėsi į „Alaus“ pirtį. Tiesa, jai vadovavęs Latvijos pirtininkas Romualdas Lamsteris alaus pirtyje nepilstė – šis produktas buvo naudojamas kūnui šveisti…
Svečius šiltu garu pasitiko ir mobiliosios renginio pirtys „Perykla“, „Angelai ir demonai“, „Mobipa“, kurių šeimininkai buvo pasirengę pamaloninti svečius individualiu vanojimu bei kitomis procedūromis.
Šventėje apsilankę sutuoktiniai iš Estijos Eda ir Urmas Veeroja stebėjosi visuomeninėmis Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pajėgomis. Jų žodžiais, tokios savanorių organizacijos Estijoje nėra, o pirčių kultūros plėtra rūpinasi pavieniai entuziastai. Štai pačios E. Veeroja pastangomis Estijos regionas Võrumaa pretenduoja patekti į UNESCO sąrašus. Pasauliniu mastu gali būti išgarsinta nematerialioji šio regiono dūminių pirčių tradicija.
„Angelų malūne“ jau šventės išvakarėse apsilankęs ir visą renginį stebėjęs Igoris iš Pensilvanijos sakė: „Stebėtina: atrodo, kad niekas per daug renginiui nevadovauja, o veiksmas vyksta tarsi savaime.“
Gerų žodžių apie renginio organizatorius negailėjo ir Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva, savo kailiu šventėje išmėginęs, kas yra gera pirtis ir vanojimo menas. Jis ragina tokias šventes organizuoti ir ateityje.
Lietuvoje gaji nuomonė, kad Žemaitijoje, palyginti su Aukštaitija, būta mažiau pirčių, o ir šiais laikais gerų pirčių šiame regione mažoka. Šią nuomonę šventėje mėgino paneigti LPBD narys telšiškis Zigmas Nevardauskas, savarankiškai surinkęs duomenis apie šiuo metu regiono savivaldybėse veikiančias viešąsias pirtis ir kai kurias kultūros paveldu laikomas pirtis. Apie tai telšiškis pasakojo šventės konferencijoje.
Ne vienas kalbintas renginio lankytojas minėjo, kad Žemaitijoje pridygę daug gerų pirčių, yra nemažai gero garo mėgėjų, tad šio regiono pirtys ir specializuota pirčių šventė galėtų tapti ir puikiu jauku turistams.