Vaikštinėdami po kapines galime pamatyti žalvariniais ženklais, ant kurių pavaizduotos dvi susikibusios rankos, pažymėtų antkapių. Retas iš mūsų žinome, kad taip ženklinamos žmonių, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo genocidui pasmerktus žydus, kapavietės. Pasaulio tautų teisuolių sąraše – 924 Lietuvos piliečių pavardės. 2017 metais vilniečiui architektui Taurui Budziui gimė idėja surasti ir paženklinti jų amžinojo poilsio vietas, kad visi, praeinantys pro šalį, žinotų, jog čia palaidoti žmonės, žmoniškumo nepraradę net pačiomis sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis. Kaip tik dėl šios priežasties neseniai T. Budzys lankėsi Plungės rajone.
Rita Stančiukienė
Ėmėsi iniciatyvos žymėti Pasaulio tautų teisuolių kapavietes
„Lietuviai – žydšaudžių tauta“, – daugelis esame girdėję viešai mūsų tautai klijuojamą epitetą, tačiau ne visi žinome, kad, skaičiuojant Pasaulio tautų teisuolius procentais, Lietuva
Europoje ir pasaulyje yra antroje vietoje (po Nyderlandų) pagal joje gyvenusių Teisuolių skaičių.
Vilnietis T. Budzys įsitikinęs, kad apie tai turime kalbėti drąsiai ir visam pasauliui. „Neteisinga, kad mus vadina žydšaudžiais. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje, kaip ir visur kitur, buvo įvairiausių žmonių – vieni pakluso nacių įstatymams, kiti jiems priešinosi. Žinome daugybę istorijų, kaip pavieniai žmonės ir net grupės žmonių, rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo mirčiai pasmerktus žydų vyrus, moteris, vaikus. Žmoniškumas jiems buvo svarbiau nei baimė. Tarp tokių drąsuolių – ir mano senelio brolis kunigas Feliksas Ereminas, močiutės bičiulis gydytojas Petras Baublys. Būdamas kapinėse dažnai pagalvodavau, kaip neteisinga, kad tik mes, jų artimieji, pažįstami ir giminės, žinome, kokie stiprūs savo dvasia buvo čia atgulę žmonės. Norėjosi, kad jų istorijas žinotų visi. Iš to ir kilo iniciatyva surasti ir pažymėti Pasaulio tautų teisuolių kapavietes“, – pasakojo projekto, siekiančio puoselėti ir saugoti Teisuolių atminimą, autorius T. Budzys.
Pasaulio tautų teisuolių ženklą architektas kūrė kartu su bičiuliais skulptoriais Jonu Gencevičiumi ir Antanu Šėmiu. Taip buvo pagamintas maždaug 76 milimetrų skersmens žalvarinis ženklas, puoštas dviem susikibusiomis rankomis, raidėmis A. A. (amžiną atilsį) ir užrašais lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis, informuojančiais apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį. Ženklui ir idėjai pritarė Izraelio institucija – Jad Vašem, Lietuvos žydų muziejus ir Lietuvos Vyskupų Konferencija. Pirmuoju atminimo ženklu 2018 metais architektas pažymėjo dėdės kunigo F. Eremino kapavietę. „Buvo baisu gręžti antkapį. Baiminausi, kad gali suskilti, todėl pirmiausia ir pažymėjau giminaičio kapavietę“, – prisiminė vilnietis.
Amžinojo poilsio vietų ieško visa architekto šeima
Ir nuo tada architektas keliauja iš miesto į miestą, iš kaimelio į kaimelį palikdamas kapinėse savo pėdsaką. Pasaulio tautų teisuolio vardą žmogui skiria Jad Vašem – Tautos atminimo institutas Izraelyje. Kaip jau minėjome, jo sudarytame sąraše – 924 Lietuvos piliečių pavardės. T. Budzio tikslas – surasti ir pažymėti kuo daugiau Pasaulio tautų teisuolių amžinojo poilsio vietų, tačiau tai nėra lengva. Būna, kad po ilgai trukusių kapavietės paieškų paaiškėja, jog ieškomas žmogus palaidotas ne Lietuvoje, o Amerikoje, Brazilijoje, Kanadoje ar Sibire. Kaip tik todėl iš 500 nustatytų kapaviečių paženklinti pavyko tik 400.
Paprašytas papasakoti, kaip vykdomos paieškos, T. Budzys kalbėjo: „Ieškoti Pasaulio tautų teisuolių palaidojimo vietų padeda ir žmona Vytalija, ir dukra Barbora. Skambiname, klausinėjame. Kartais taip ir nepasiseka aptikti pėdsako, bet būna, kad ieškodami vienos kapavietės sužinome ir apie kitų Pasaulio teisuolių palaidojimo vietas. Štai skambinome į Pilviškes, seniūnijos darbuotojų teiravomės, ar jiems žinoma tose apylinkėse gyvenusio žmogaus palaidojimo vieta. Su mumis kalbėjusi moteris, išgirdusi apie projektą, prasitarė, kad jos senelis, taip pat ir draugės senelis yra Pasaulio tautų teisuoliai. Abu jie palaidoti Alsėdžių kapinaitėse. Tad, gavę artimųjų leidimus, nuvykome į miestelį, kuriame anksčiau mokytojavo mano žmonos mama, ir pažymėjome Teisuolių antkapius. Plungės miesto kapinėse taip pat ilsisi du mūsų jau atrasti Pasaulio tautų teisuoliai.“
Projekto pradžioje dalis žmonių, sulaukusių T. Budzio ir jų artimųjų skambučio, pagalvodavo, jog turi reikalų su sukčiais, o dabar užmegzti kontaktą sekasi lengviau. Tam pagelbėjo projekto metu sukurtas interneto puslapis (www.teisuoliuatminimas.lt), kuriame galima rasti katalogą su vietomis, kuriose palaidoti Pasaulio tautų teisuoliai, taip pat yra nurodytos schemos, kaip patekti prie kapaviečių, įdėti trumpi Teisuolių artimųjų atsiminimai. „Kiekvienam, kuris sulaukęs skambučio suabejoja mūsų kilniu tikslu, pasiūlome atsiversti puslapį. Perskaitęs jame esančią informaciją, žmogus patiki, kad čia nėra jokios apgavystės“, – pasakojo vilnietis.
Pasaulio tautų teisuolių sąraše – 19 kunigų pavardės. Leidimą pažymėti jų kapavietes projekto autoriui suteikė Lietuvos Vyskupų Konferencija. Kaip sakė T. Budzys, šiuo metu jis jau yra nustatęs 18 kunigų palaidojimo vietas, kurių nemaža dalis yra užsienyje.
Siekia, kad pasaulis sužinotų, jog lietuviai neprarado žmoniškumo
Įgyvendindamas savo iniciatyvą T. Budzys išgirdo ir užrašė ne vieną istoriją. „Man svarbu, kad pasaulis sužinotų, jog lietuviai neprarado žmoniškumo. Naciams naikinant žydų tautą, rizikuodami savo gyvybėmis juos gelbėjo ir inteligentai, ir paprasti žmonės. Ištisi kaimai įsijungdavo į gelbėjimo schemas – vieni žmonės juos atvesdavo, kiti paslėpdavo, treti dokumentus padirbdavo. Sužinojome neįtikėtinų istorijų. Kad ir tokia: vienoje slėptuvėje tuo pačiu metu buvo slepiami du žydai, du lenkų karininkai ir rusas. Ir visi jie kažkaip sutilpo. Nesipešė. Kai nori išgyventi – politika nebesvarbu“, – dėstė projekto autorius.
Prie Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių istorijos puoselėjimo prisideda ir po Lietuvą bei pasaulį keliaujanti T. Budzio parengta paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingi“.
T. Budzys džiaugiasi, kad jo iniciatyva, iš pradžių vykdyta šeimos asmeninėmis lėšomis, pamažu įgavo pagreitį ir vis daugiau institucijų suvokia, kaip svarbu puoselėti Pasaulio tautų teisuolių istoriją.
Loading ...
