• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Juo­zas Vit­kus – Lie­tu­vai pa­skir­tas gy­ve­ni­mas

Telšių žinių redakcija
20 spalio, 2023
Tvari kultūra Žemaitijoje, Pirmas puslapis, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis
1

„Ma­ty­da­mas pa­verg­tą ir krau­juo­se pa­plū­du­sią Tė­vy­nę Lie­tu­vą, pri­sie­kiu prieš vi­sa­ga­lį Die­vą, kad žo­džiu, dar­bu ir gink­lu pa­dė­siu Tė­vy­nei, leng­vin­siu jos kan­čias, va­duo­siu ją iš ver­gi­jos ne­si­gai­lė­da­mas nei sa­vo tur­to, nei svei­ka­tos, nei gy­vy­bės, jei to pa­rei­ka­laus Tė­vy­nės lais­vė!“ – taip skam­bė­jo vie­no iš pir­mų­jų Lie­tu­vos par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo kū­rė­jų, pul­ki­nin­ko Juo­zo Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio su­kur­ta par­ti­za­nų prie­sai­ka, ku­rią jis pa­tvir­ti­no sa­vo gy­ve­ni­mu ir mir­ti­mi.

J. Vitkus.

Par­ti­za­nų gre­to­se

Lei­pa­lin­gy­je at­ra­dus ir iden­ti­fi­ka­vus ypa­tin­go, nors ir anks­ti žu­vu­sio, Lais­vės ko­vų va­do Juo­zo Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio pa­lai­kus, iš ne­ži­no­ji­mo ar da­li­nio ži­no­ji­mo rū­kų iš­ky­la neei­li­nės as­me­ny­bės pa­veiks­las. Tai lyg trūks­ta­mo­ji gran­dis lie­tu­viš­ko­je Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir oku­pa­ci­jų is­to­ri­jo­je bei di­din­go­je pa­si­prie­ši­ni­mo epo­pė­jo­je – kaip Lie­tu­va gy­nė­si, or­ga­ni­za­vo­si, kad ko­vo­tų už sa­vo lais­vę. Ši ko­va nuo pat pra­džios ne­bu­vo sti­chiš­ka, tai yra kaip kas iš­ma­nė, o ge­rai or­ga­ni­zuo­tas ju­dė­ji­mas, prie ku­rios daug pri­si­dė­jo ir pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas Juo­zas Vit­kus, ne­pa­sit­rau­kęs į Va­ka­rus, li­kęs Lie­tu­vo­je, ne­su­dė­jęs gink­lų aukš­čiau­sio ran­go ka­ri­nin­kas. Jis skel­bė ir įpa­rei­go­jo ko­vo­to­jus veng­ti kerš­to ir žiau­ry­bių net iš­da­vi­kams, pa­da­ręs di­džiu­lę įta­ką ir sa­vo gar­siau­siam mo­ki­niui, bū­si­mam LLKS va­dui Adol­fui Ra­ma­naus­kui-Va­na­gui, – vi­sa tai by­lo­ja apie ne­pap­ras­tą Ka­zi­mie­rai­čio vals­ty­bi­nę sa­vi­mo­nę ir mi­si­jos at­sa­ko­my­bę. Iš Juo­zo Vit­kaus ideo­lo­gi­jos ky­la 1949 m. Va­sa­rio 16-osios dek­la­ra­ci­jos prin­ci­pai, nes ji su­da­ry­ta 1946 m. ba­lan­džio 23 d. Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų dek­la­ra­ci­jos pa­grin­du, ku­rią pa­ren­gė Ka­zi­mie­rai­tis. Dek­la­ra­ci­jos sep­tin­tas punk­tas skel­bė: „Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta tei­sė­ta, nes jos sie­kiai ne de­mok­ra­ti­niai, o dik­ta­to­ri­niai, ir ji, vyk­dy­da­ma sve­ti­mos lie­tu­vių tau­tai, t. y. So­vie­tų Są­jun­gos ko­mu­nis­tų par­ti­jos nu­ro­dy­mus, pri­si­jun­gė prie lie­tu­vių tau­tos ne­prik­lau­so­my­bės nai­ki­ni­mo ir kal­ta dėl ge­riau­sių lie­tu­vių tau­tos sū­nų žu­dy­mo ir trė­mi­mų.“

Iš Tel­šių gim­na­zi­jos į Ka­ro mo­kyk­lą Kau­ne

Tai kas gi toks bu­vo šis iš­ki­lus Pie­tų Lie­tu­vos par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo kū­rė­jas? Ogi drū­tas že­mai­tis iš Tirkš­lių pa­ra­pi­jos Ke­tū­nų kai­mo.

Juo­zas gi­mė 1901 m. gruo­džio 10 d. Ma­ri­jo­nos ir Juo­za­po Vit­kų šei­mo­je, ant­ras vai­kas iš še­šių vai­kų, jau­kia­me 13 ha ūke­ly­je ant Šerkš­nės upe­lio kran­to, nu­to­lu­sia­me 7 km nuo Tirkš­lių. Da­bar se­nų­jų Vit­kų na­mų vie­tą Ke­tū­nų kai­me žy­mi pa­mink­li­nis ak­muo, dar ma­to­si se­no­jo na­mo pa­ma­tai, o ne­to­lie­se – ka­dais įspū­din­go bu­vu­sio van­dens ma­lū­no li­ku­čiai. Ta­čiau gy­ve­ni­mas ne­le­pi­no Vit­kų. Jo tė­vas, pa­vel­dė­jęs ūke­lį, tu­rė­jo sa­vo tė­vui mo­kė­ti di­de­lę išim­ti­nę ir, lyg to ne­bū­tų ga­na, 1904 m. ki­lęs Ru­si­jos ir Ja­po­ni­jos ka­ras pri­ver­tė šei­mos gal­vą slap­ta bėg­ti iš Lie­tu­vos, kad iš­veng­tų pri­vers­ti­nės ka­ro tar­ny­bos ru­sų ar­mi­jo­je. Kaip ir dau­ge­lio to me­to lie­tu­vių, jo emig­ra­ci­jos ke­lias ve­dė į JAV. Įsi­kū­ręs Ame­ri­ko­je, Juo­za­pas Vit­kus pa­kvie­tė šei­mą at­vyk­ti į JAV. Ta­čiau Vit­kų šei­ma Ame­ri­kos taip ir ne­pa­sie­kė. Jo žmo­na Ma­ri­jo­na su tri­mis vai­kais įstri­go Lon­do­ne, nes paaiš­kė­jo, kad ji ser­ga tra­cho­ma, tuo me­tu la­bai pa­pli­tu­sia už­kre­čia­ma akių li­ga, o ser­gan­čių ke­liau­ti į JAV ne­lei­do. Taip Ma­ri­jo­na su tri­mis vai­kais, be pi­ni­gų, ne­mo­kė­da­ma sve­ti­mos kal­bos, įstri­go Ang­li­jo­je ir vos vos ne­pra­ra­do vai­kų. Ge­rai, kad tė­vas, ne­su­lau­kęs at­vyks­tan­čios šei­mos, grį­žo jų ieš­ko­ti, o su­ra­dęs ne­be­tam­pė li­ki­mo už ūsų ir grį­žo į Tirkš­lius, kur nu­si­pir­ko na­mą ir ėmė vers­tis pre­ky­ba. Tad Juo­zo Vit­kaus vai­kys­tė pra­bė­go Tirkš­lių mies­te­ly­je, prie že­mai­čiams šven­tos Ven­tos upės, kur su drau­gais ir žve­jo­jo, ir mau­dė­si, o žie­mą su pa­čiū­žo­mis išil­gai upės skuo­dė.

Švie­si Vit­kų šei­ma, su­pras­da­ma moks­lo reikš­mę ir ma­ty­da­ma Juo­zu­ko ga­bu­mus, lei­do sū­nų pra­džio­je į vals­ty­bi­nę Tirkš­lių (1909–1913 m.) pra­di­nę mo­kyk­lą, kur bu­vo mo­ko­ma tik ru­sų kal­ba, o pri­va­čiai mo­kė skai­ty­ti ir ra­šy­ti lie­tu­viš­kai. Bai­gęs pra­di­nę mo­kyk­lą, Juo­zas Vit­kus įsto­jo į ne­to­lie­se esan­čią Ma­žei­kių še­šiak­la­sę pre­ky­bos mo­kyk­lą, kur, be ru­sų kal­bos, mo­kė­si dar ir vo­kie­čių bei pran­cū­zų kal­bų, ta­čiau pra­si­dė­jęs Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras pri­ver­tė jį nu­trauk­ti moks­lus ir pa­dė­ti tė­vui krau­tu­vė­je.

1918 m. Lie­tu­vai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mą, o vo­kie­čiams pra­lai­mė­jus ka­rą, 1918 m. pa­bai­go­je pra­dė­jo kur­tis lie­tu­viš­kos val­džios įstai­gos. Į Lie­tu­vos kū­ri­mo­si dar­bą įsi­jun­gė ir jau­na­sis Juo­zas Vit­kus, ta­pęs pir­muo­ju Tirkš­lių vals­čiaus raš­ti­nin­ku. Lais­va­lai­kiu jis daug skai­tė, mo­kė­si, nes sa­va­ran­kiš­kai ren­gė­si sto­ti į gim­na­zi­ją. Iš Ru­si­jos grįž­tan­tys kai ku­rie ka­ro pa­bė­gė­liai bei ka­riai, ku­rių ne­ma­žai at­si­ra­do ir Tirkš­liuo­se, jau­nuo­lį su­ža­vė­jo „gra­žio­mis“ ko­mu­nis­ti­nė­mis idė­jo­mis, bet, pa­sak pa­ties Juo­zo Vit­kaus, „tė­vo dir­žas iš­vai­kė bol­še­vi­ki­nes idė­jas iš gal­vos“.

1919 m. gruo­džio 20 d. Juo­zas Vit­kus pra­dė­jo krims­ti moks­lus Tel­šių „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je. Iš­lai­kęs sto­ja­muo­sius eg­za­mi­nus į ket­vir­tą gim­na­zi­jos kla­sę, mo­kė­si to­je pa­čio­je kla­sė­je kaip ir tuo­met dar pra­de­dan­tis ei­lė­ka­lys Pra­nas Ge­nys. Kam­ba­rė­lį gim­na­zis­tas nuo­mo­jo­si Va­ga­rių gat­vės 410-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me na­me. Pra­džio­je Juo­zui se­kė­si sun­ko­kai, ypač pran­cū­zų kal­ba ir pie­ši­mas, o tuo­me­ti­niai mo­ky­to­jai bu­vo itin reik­lūs ir griež­ti. Ta­čiau ir jau­na­jam gim­na­zis­tui darbš­tu­mo, už­si­spy­ri­mo bei kant­ry­bės ne­trū­ko. Ir tai pui­kiai at­si­spin­dė­jo me­ti­nė­je IV kla­sės gim­na­zis­to Juo­zo Vit­kaus pa­žy­mių su­ves­ti­nė­je – vos du ket­ver­tai pen­kia­ba­lė­je sis­te­mo­je, o anų lai­kų mo­ky­to­jai bu­vo la­bai šykš­tūs ra­šy­da­mi įver­ti­ni­mus, ne­gai­lė­jo ir dve­je­tų, ne­ven­gė pa­lik­ti mo­ki­nių kar­to­ti kur­so. Juo­zas Vit­kus ta­po vie­nu ge­riau­siu mo­ki­niu kla­sė­je.

Bet Juo­zas Vit­kus sku­bė­jo gy­ven­ti. Per va­sa­rą jis sa­va­ran­kiš­kai išė­jo penk­tos gim­na­zi­jos kla­sės kur­są ir 1920-ųjų ru­de­nį, po ato­sto­gų su­grį­žęs į gim­na­zi­ją, iš­lai­kė eg­za­mi­nus į šeš­tą gim­na­zi­jos kla­sę. Ta­čiau Die­vas vėl pa­ko­re­ga­vo jau­no­jo gim­na­zis­to pla­nus: 1920-ie­ji – pa­ts ko­vų su ber­mon­ti­nin­kais ir len­kais įkarš­tis. De­vy­nio­lik­tus me­tus be­bai­gian­tis Juo­zas Vit­kus ne­ra­do gim­na­zi­jo­je sau vie­tos. Dar Tirkš­liuo­se iš ar­ti su­si­dū­ręs ir su bol­še­vi­kais bei ber­mon­ti­nin­kais, jis sie­kė as­me­niš­kai pri­si­dė­ti prie ko­vos už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę. Ir jau­nuo­lis su dar ke­liais bend­rak­la­siais me­tė moks­lus gim­na­zi­jo­je ir iš­vy­ko į Kau­no ka­ro mo­kyk­lą. Ją bai­gė 1921 m. gruo­dį, kur mo­kė­si kar­tu su bū­si­mu la­kū­nu Ste­po­nu Da­riu­mi. Tai bu­vo 4-oji jau­nes­nių­jų ka­ri­nin­kų lai­da, ku­ri dve­jų me­tų kur­są tu­rė­jo per­pras­ti per me­tus. Ka­ri­nin­kų ruo­ši­mo tem­pą dik­ta­vo tė­vy­nės gy­ny­bos rei­ka­lai. Ir iš­kart 1921 m. gruo­dį lei­te­nan­tas Juo­zas Vit­kus bu­vo pa­skir­tas jau­nes­niuo­ju ka­ri­nin­ku į Ket­vir­tą­jį pės­ti­nin­kų pul­ką, tuo me­tu ko­vo­jan­tį su len­kų ka­riuo­me­ne ties Šir­vin­to­mis ir Gied­rai­čiais. Nuo ta­da iki pat pa­sku­ti­nio ato­dū­sio jis tar­na­vo Lie­tu­vai.

Iš­ti­ki­my­bė duo­tai prie­sai­kai

Sup­ras­da­mas moks­lo ir iš­si­la­vi­ni­mo reikš­mę ir siek­da­mas kuo ge­riau tar­nau­ti Lie­tu­vai, pa­si­bai­gus Nep­rik­lau­so­my­bės ko­voms, Juo­zas Vit­kus bai­gė gim­na­zi­ją, gi­li­no ži­nias aukš­tes­niuo­se ka­ro tech­ni­kos kur­suo­se, o 1929–1934 m. stu­di­ja­vo Briu­se­lio (Bel­gi­ja) aukš­to­jo­je ka­ro mo­kyk­lo­je, ku­rią bai­gė pa­čiais aukš­čiau­siais įver­ti­ni­mais, nu­si­lei­dęs tik Bel­gi­jos ka­ra­lys­tės prin­cui Al­ber­tui.

Po stu­di­jų už­sie­ny­je grį­žęs į Kau­ną, Juo­zas Vit­kus bu­vo pa­skir­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės In­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no tech­ni­kos vir­ši­nin­ku. 1938 m. jam su­teik­tas pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to laips­nis. Jis taip pat dės­tė in­ži­ne­ri­ją Ka­ro mo­kyk­lo­je, ka­ry­bos te­mo­mis ra­šė straips­nius į „Kar­dą“, „Ka­rį“, „Mū­sų ži­ny­ną“ ir kt. Ka­ro mo­kyk­lo­je pul­ki­nin­kas dir­bo iki 1940 m., kai So­vie­tų Są­jun­ga oku­pa­vo Lie­tu­vą. 1941 m., pra­si­dė­jus im­pe­ria­lis­ti­niam ka­rui tarp So­vie­tų Są­jun­gos ir na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos, Juo­zas Vit­kus iš ka­riuo­me­nės pa­si­trau­kė, dir­bo in­ži­nie­riu­mi Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je, bet ne­nu­ri­mo, oku­puo­ta Lie­tu­va vi­sa­da bu­vo jo šir­dy­je, to­dėl įkū­rė po­grin­di­nę ka­ri­nę „Kęs­tu­čio“ or­ga­ni­za­ci­ją, slap­ta ruo­šė bū­si­mus ka­ri­nin­kus po­grin­di­nė­je ka­ro mo­kyk­lo­je. Lik­da­mas iš­ti­ki­mas duo­tai prie­sai­kai gin­ti Tė­vy­nę, at­si­sa­kė trauk­tis į Va­ka­rus. 1944 m. va­sa­rą Rau­do­na­jai ar­mi­jai reo­ku­pa­vus Lie­tu­vą, pul­ki­nin­kas Juo­zas Vit­kus, tu­rė­da­mas di­džiu­lę teo­ri­nę ir pra­kti­nę ka­ro pa­tir­tį, Tė­vy­nei sun­kiu me­tu ne­ga­lė­jo lik­ti nuo­ša­ly­je, to­dėl pa­li­kęs Kau­ne sa­vo šei­mą pri­si­jun­gė prie Dzū­ki­jo­je vei­ku­sių par­ti­za­nų, pa­si­rink­da­mas Ka­zi­mie­rai­čio sla­py­var­dį.

Ko­dėl Ka­zi­mie­rai­tis?

Ko­dėl kar­das ir le­li­ja? Iki 1940-ųjų me­tų Kau­ne, o ir vi­so­je Lie­tu­vo­je ak­ty­viai vei­kė ka­ta­li­kiš­ka, švie­tė­jiš­ka Šv. Ka­zi­mie­ro drau­gi­ja, ku­riai pri­klau­sė ir ka­ri­nin­kas Juo­zas Vit­kus. Die­vas vi­sa­da bu­vo par­ti­za­nų va­do gy­ve­ni­mo pa­grin­das ir tiks­las. Su bend­ra­min­čiais iš Šv. Ka­zi­mie­ro drau­gi­jos 1944 me­tais ties Ka­be­liais Juo­zas Vit­kus dė­lio­jo ir pra­di­nę Pie­tų Lie­tu­vos pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vos stra­te­gi­ją. Tai­gi Ka­zi­mie­rai­čio sla­py­var­dį jis pa­si­rin­ko neat­si­tik­ti­nai, daug lai­ko pul­ki­nin­kas pra­leis­da­vo mal­do­je – po­kal­by­je su Die­vu. Fi­lo­so­fas Vy­tau­tas Ali­šaus­kas apie šv. Ka­zi­mie­rą ra­šė: „Šven­ta­sis Ka­zi­mie­ras per­žen­gė sa­vo epo­chą ir luo­mą. Taip jau es­ti, kad tie, ku­rie pa­si­ren­ka be iš­ly­gų ieš­ko­ti Die­vo, tam­pa žmo­nė­mis vi­siems lai­kams.“ Taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie kie­tą že­mai­tį Juo­zą Vit­kų-Ka­zi­mie­rai­tį, žu­vu­sį 1946 m. lie­pos 2 d. su­si­rė­mi­me su so­vie­ti­ne ka­riuo­me­ne Ža­lia­miš­ky­je ne­to­li Liš­kia­vos (Laz­di­jų aps.). Ne­pa­gai­lė­jo so­vie­tai ir jo šei­mos: žmo­ną su še­šiais ma­ža­me­čiais vai­kais 1948 m. iš­trė­mė į to­li­mą ir šal­tą Si­bi­rą.
Ap­do­va­no­ji­mai

Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ka­ri­nin­kui Juo­zui Vit­kui 1928 m. bu­vo įteik­tas Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės me­da­lis, 1936 m. – Ge­di­mi­no IV laips­nio, o 1938 m. – Šau­lių žvaigž­dės or­di­nai. 1949 m. va­sa­rio mė­ne­sį Va­ka­rų Lie­tu­vos sri­ty­je, Mi­nai­čių kai­me, vy­ku­sia­me vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų są­skry­dy­je Pie­tų Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dui Ka­zi­mie­rai­čiui po mir­ties už ypa­tin­gus nuo­pel­nus vyk­dant są­jū­džio idė­ją, už or­ga­ni­za­ci­nę, ka­ri­nę ir vi­suo­me­ni­nę veik­lą, ren­giant ir ma­si­niais ti­ra­žais lei­džiant po­grin­džio spau­dą, o ypač mir­ties va­lan­dą pa­ro­dy­tą did­vy­riš­ku­mą, su­teik­tas Lais­vės ko­vo­to­jo kar­žy­gio var­das, jį ap­do­va­no­jant I laips­nio Lais­vės ko­vos kry­žiu­mi.

Lie­tu­vai at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, 1997 m. lapk­ri­čio 20 d. Lie­tu­vos Pre­zi­den­to dek­re­tu Juo­zas Vit­kus-Ka­zi­mie­rai­tis bu­vo ap­do­va­no­tas Vy­čio kry­žiaus I laips­nio or­di­nu. Jo var­du pa­va­din­tas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės In­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­nas, mo­kyk­la gim­ta­ja­me Tirkš­lių mies­te­ly­je, gat­vės Vil­niu­je, Kau­ne, Va­rė­no­je. Nuo 2015 m. Kau­ne vei­kia pul­ki­nin­ko J. Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio at­mi­ni­mo drau­gi­ja. 2017 m. apie Juo­zą Vit­kų bu­vo su­kur­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas „Ne­pap­ras­ta au­ka“ (re­ži­sie­rė Ag­nė Za­lans­kai­tė), o 2023 m. – vai­dy­bi­nės do­ku­men­ti­kos fil­mas „Bu­čiuo­ju, Juo­zas“ (re­ži­sie­rė A. Za­lans­kai­tė).

2023 m. spa­lio 20–21 d. Vil­niu­je įvyks Juo­zo Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio, do­ro ir kil­naus žmo­gaus, že­mai­čio, sa­vo krau­ju ap­lais­čiu­sio dzū­kų že­mę, lai­do­tu­vių ce­re­mo­ni­ja: at­si­svei­ki­ni­mas su ve­lio­nio pa­lai­kais vyks Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je, iš kur jis am­ži­no­jo poil­sio at­guls An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se.

Ja­ni­na BU­CE­VI­ČĖ Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“

Kitas įrašas

Simono Daukanto metai ir jo atminties ženklai Žemaičiuose

Comments 1

  1. Kardas says:
    2 metai ago

    Išskirtinė asmenybė…

    Atsakyti Report comment

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Iš Klaipėdos į Mažeikius vogti vykę ilgapirščiai už nusikaltimus atsakys už grotų
Išgelbėtas skęstantis senjoras atsisakė pagalbos
Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Priė­ji­mas prie van­dens tel­ki­nių yra lais­vas vi­siems, bet tvar­kos lai­ky­tis bū­ti­na
Ge­ros nau­jie­nos Tel­šių ar­chy­ve
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Žemaičių kultūra

Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda
Plungės miestui – krašto kūrėjų darbų parodos
Nuo Lopaičių piliakalnio sklido lietuviško ir latviško folkloro muzika
Iškilus miškotvarkininkas Jonas Daniulis gimė Sedoje

Laisvalaikis

Tūkstančiai kilometrų – dviračiais
Tel­šių spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro spor­ti­nin­kams – pa­dė­kos ir bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mai
Įteik­ti dip­lo­mai VDA Tel­šių fa­kul­te­to ab­sol­ven­tams
Vėl pra­si­dė­jo ke­lio­nės
Sveikos bananinės spurgytės
Izraelio kinas Telšiuose: žiūrovai kviečiami į nemokamus seansus

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset