Lietuvoje spiginant šalčiui, sparčiai daugėja žmonių aukų gaisruose. Vien per užpraėjusį savaitgalį ir praėjusią savaitę gaisrai pasiglemžė net 12 gyvybių, dar 5 gyventojai patyrė traumas. Iš viso šiemet jau žuvo 20 žmonių.
Kaip rodo pastarųjų kelerių metų statistika, sausio mėnesį gaisrai pasiglemžia daugiausia žmonių gyvybių: pernai – 38, o 2008 metais liepsnose ir dūmuose žuvo net 43 šalies gyventojai. Pagrindinės šių tragiškų nelaimių priežastys: netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai, neatsargus rūkymas ir elgesys su ugnimi, dažniausiai apsvaigus nuo alkoholio, elektrinių šildymo prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai.
Aukų nepavyko išvengti ir Telšių rajone – praėjusią savaitę dviejuose gaisruose Pasruojės kaime ir sodininkų bendrijoje „Putinas“ žuvo po 2 žmones. Šį kūrenimo sezoną Telšių rajone užregistruoti 26 išvykimai, susiję su krosnių ir dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimais: degė suodys dūmtraukiuose, šalia krosnių dedamos degios medžiagos ir pan. Dėl to kilo net 9 gaisrai.
Tad, nesiliaujant šalčiams, dėl intensyvaus šildymosi ir gyventojų neatsargumo gaisrų ir aukų juose gali dar padaugėti. Siekdamas išvengti tokių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų šiuo šaltuoju laikotarpiu su ugnimi elgtis ypač atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančių, perkaitintų krosnių, degančių žvakių, įjungtų elektrinių šildymo prietaisų, nelaikyti prie jų greitai užsidegančių daiktų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros mažamečių vaikų.
Pastatuose, kuriuose yra krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti, išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba padaryti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami kvieskite medikus (tel. 112 arba 03), o patalpas gerai išvėdinkite.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eks-ploatacijos taisyklių reikalavimais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite gaisrininkų pasitikti.
Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose turėkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.