Skais­tė Jo­ne­liūkš­ty­tė: „Laisvės pojūtis yra neįkainojamas“

Prieš pen­kio­li­ka me­tų iš gim­tų­jų Tel­šių siek­ti moks­lo į Ang­li­ją iš­vy­ku­si Skais­tė Jo­ne­liūkš­ty­tė lai­mę su­ra­do Ba­lio sa­lo­je. Čia su­ti­ko sa­vo my­li­mą­jį aust­ra­lą Ga­re­tą, įkū­rė du sėk­min­gus vers­lus ir šian­dien ga­li sau leis­ti dirb­ti iš bet ku­rios pa­sau­lio vie­tos.

„Esu mo­te­ris be gy­ve­na­mo­sios vie­tos, bet tuo pat me­tu pa­sau­lis man po ko­jo­mis, ir ma­no na­mai yra ten, kur aš pa­no­rė­siu. Šis lais­vės po­jū­tis yra neį­kai­no­ja­mas ir ver­tas vi­sų ma­no pa­stan­gų“, – sa­kė tel­šiš­kė ir pa­ti­ki­no, jog jos gy­ve­ni­mo lai­mė sly­pi ne daik­tuo­se, o ke­lio­nė­se, nau­jo­se pa­tir­ty­se, emo­ci­jo­se ir ak­ty­via­me gy­ve­ni­me: „Esu ap­lan­kiu­si 28 ša­lis ir, ma­nau, tai tik pa­ti pra­džia!“

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Iš Tel­šių į Ang­li­ją, Ško­ti­ją, Ba­lį

Tel­šiuo­se gi­mu­si ir užau­gu­si, bai­gu­si Že­mai­tės gim­na­zi­ją Skais­tė, bū­da­ma de­vy­nio­li­kos, iš­vy­ko stu­di­juo­ti į Ang­li­ją.

Pra­džio­je stu­di­ja­vo aka­de­mi­nę ang­lų kal­bą vie­ti­nia­me ko­le­dže, o po vie­ne­rių me­tų mo­ky­mo­si kar­tu su sa­vo vai­kys­tės drau­ge Mo­ni­ka, ku­ri taip pat bai­gė Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­ją, įsto­jo į Ka­ra­lie­nės Mar­ga­ri­tos uni­ver­si­te­tą Edin­bur­ge, Ško­ti­jo­je. Po ba­ka­lau­ro stu­di­jų bai­gi­mo dar ket­ve­rius me­tus gy­ve­no Edin­bur­ge, kur dir­bo ge­ne­ra­li­ne di­rek­to­re vie­na­me iš Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je po­pu­lia­rių „Prez­zo“ res­to­ra­nų.

„Vie­ną die­ną su Mo­ni­ka šne­ku­čia­vo­mės prie ka­vos. Kal­bė­jo­mės apie gy­ve­ni­mą ir pa­gal­vo­jo­me, kad oras Ško­ti­jo­je la­bai ne­koks – vi­sa­da ly­ja ir vė­juo­ta. Tad ko­dėl gi mums ne­nu­vy­kus kur nors, kur yra šil­ta, ir ne­pa­si­li­kus ten il­ges­niam lai­kui?“ – pa­sa­ko­jo Skais­tė.

Ir at­si­ti­ko taip, kad vai­kys­tės drau­gės nu­spren­dė iš­ke­liau­ti į Ba­lį, vi­siš­kai ne­ži­no­da­mos, kas jų ten lau­kia: „Tuo me­tu mes nie­ko ne­ži­no­jo­me apie Ba­lį, iš­sky­rus, kad tai yra ma­giš­ka, ne­pap­ras­to gro­žio tro­pi­nė sa­la to­li to­li nuo mū­sų.“

Pa­si­li­ko Ba­ly­je

Taip po še­šių mė­ne­sių pla­na­vi­mo ir pi­ni­gų tau­py­mo tel­šiš­kės su­si­kro­vė sa­vo krep­šius ir iš­vy­ko į Ba­lį. Skais­tei ta­da bu­vo 27 me­tai.

Per tris mė­ne­sius mer­gi­nos ap­ke­lia­vo di­džią­ją da­lį Azi­jos – ap­lan­kė Ba­lio sa­lą, Sin­ga­pū­rą, Ma­lai­zi­ją, Tai­lan­dą, Fi­li­pi­nus. Ir kai ke­lio­nė jau ėjo į pa­bai­gą ir ke­liau­nin­kės tu­rė­jo grįž­ti į Eu­ro­pą, ga­vo dar­bo pa­siū­ly­mą val­dy­ti pa­plū­di­mio klu­bą Ba­lio sa­lo­je, va­di­na­mą „La Bri­sa“.

Pa­sak Skais­tės, tai bu­vo ne­pap­ras­tai įdo­mus ir spal­vin­gas dve­jus me­tus tru­kęs pro­jek­tas. Kiek­vie­na die­na bū­da­vo vi­siš­kai skir­tin­ga ir dėl to nie­ka­da ne­te­ko ne­nuo­bo­džiau­ti. Nuo dar­buo­to­jų sam­dy­mo iki uni­ka­lių kok­tei­lių kū­ri­mo su ba­ro va­dy­bi­nin­ku, vy­no ir mais­to de­gus­ta­ci­jų, me­niu pla­na­vi­mo, mu­zi­kos fes­ti­va­lių, ves­tu­vių ar ki­tų ren­gi­nių „La Bri­so­je“ or­ga­ni­za­vi­mo, fo­to­se­si­jų, vaiz­do kli­pų kū­ri­mo, rek­la­mos kū­ri­mo so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, dar­bo su įžy­miais di­džė­jais, fo­tog­ra­fais, o ki­to­mis die­no­mis su vie­ti­niais sta­liais, ku­rie ga­min­da­vo ne­pap­ras­to gro­žio ran­kų dar­bo sta­lus ir kė­des. Vis­ko bu­vo la­bai daug!

Ten dirb­da­ma tel­šiš­kė pra­mo­ko in­do­ne­zie­čių kal­bą, nes tu­rė­jo va­do­vau­ti dau­giau nei 100 dar­buo­to­jų, iš ku­rių treč­da­lis ne­mo­kė­jo ang­lų kal­bos, tad te­ko pri­si­tai­ky­ti.

Gy­ven­da­ma Ba­ly­je Skais­tė su­ti­ko sa­vo my­li­mą­jį – aust­ra­lą Ga­re­tą. Jie kar­tu jau še­še­ri me­tai.

Bė­gant lai­kui dirb­da­ma „La Bri­so­je“ Skais­tė su­pra­to, kad nors tai ir ne­pap­ras­tai įdo­mus, spal­vin­gas, ne­mo­no­to­niš­kas dar­bas, tik­ro­ji jos aist­ra yra fo­tog­ra­fi­ja ir mar­ke­tin­gas, tad nie­ko ne­lauk­da­ma me­tė dar­bą klu­be ir įkū­rė sa­vo skait­me­ni­nės rek­la­mos įmo­nę „Skai Di­gi­tal“.

„Nuo ta­da aš ta­pau ne­prik­lau­so­ma ir lais­vai sam­do­ma dar­buo­to­ja, dir­bau, ka­da tik no­rė­jau, iš bet kur“, – pa­sa­ko­jo Ba­ly­je gy­ve­nan­ti tel­šiš­kė. Įkur­ta rek­la­mos agen­tū­ra spar­čiai au­go: „Mes dir­bo­me su įvai­riais klien­tais, nuo vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų, ma­dos pre­kių ženk­lų, ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­kos, vy­no ga­myk­los, sū­rio fab­ri­ko, ta­tui­ruo­čių sa­lo­no, SPA sa­lo­nų, odos prie­žiū­ros įmo­nių iki sta­ty­bos bend­ro­vių, kal­ja­no tie­kė­jų ir bal­dų kom­pa­ni­jų. Mes pa­ten­ki­no­me vi­sų šių fir­mų skait­me­ni­nės rek­la­mos po­rei­kius nuo A iki Z.“

Vi­so pa­sau­lio siau­bui, 2020-ųjų ko­vą pra­si­dė­jo CO­VID-19 pan­de­mi­ja ir dėl jos dau­gu­ma Skais­tės klien­tų nu­spren­dė su­stab­dy­ti rek­la­ma­vi­mą­si.

„Pra­ra­dau ta­da tur­būt 80 pro­cen­tų sa­vo klien­tų, nes Ba­lio sa­la, kaip ir vi­sas pa­sau­lis, už­si­da­rė. Nie­kam ne­be­rei­kė­jo rek­la­mos ar fo­tog­ra­fi­jos pa­slau­gų. Ma­no vers­las su­sto­jo ir pra­ktiš­kai pra­ra­dau di­džią­ją da­lį sa­vo pa­ja­mų“, – at­vi­ra­vo mergina.

Daugiau skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 35 (2373)