Pasirinkę renovuoti savo gyvenamąjį daugiabutį gyventojai džiaugiasi, jog po jos padidėės pastato energinis efektyvumas, kuris sumažins sąskaitas ir leis sutaupyti. Vis dėlto, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė atkreipia dėmesį, jog gyventojams taip pat svarbu gyventi ne tik taupiame, bet ir vizualiai patraukliai atnaujintame name.
„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo to aplinkos nepabėgame, todėl jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jos gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi, sutvarkius daugiabučių kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, jog meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – pažymi pašnekovė.
Sigitas iš Pabradės, gyvenantis modernizuotame daugiabutyje, pasakoja, jog kvartalas, kuriame yra jo gyvenamasis namas, jau yra visiškai renovuotas, o kituose kvartaluose procesai taip pat pamažu vyksta. Jis yra džiaugiasi ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos mažesnės, bet ir daugiabučio vizualiniu atnaujinimu: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“
Su juo sutinka ir kaimynas Eugenijus, kuris modernizuotame daugiabutyje gyvena apie metus: „Gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, dėl to labai džiaugiuosi, taip pat ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.“
Svarbu išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą
R.Leitanaitė teigia, jog norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius, o tam svarbus glaudus bendradarbiavimas su savivaldybe ir jos architektais.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė pasakoja, jog gyventojams teikiami jau priešprojektiniai daugiabučių renovacijos pasiūlymai, suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderiname, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“
Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra modernizuota daugiau nei 100 daugiabučių, laikantis žemiškų, pastelinių, neiššaukiančių spalvų.
„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir pačio kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, jog didmiesčiai turėtų pasirengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigia J. Rudėnienė.
Jai pritaria ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drąstiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, jog reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikosir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepsiją.“
Anot jos, Lietuva kryptingai juda link holistinės renovacijos – nors kol kas esame pirminiame etape, tačiau jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypatingai iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
Loading ...
