2023-ieji paskelbti Žirgo metais. Ta proga „Telšių ŽINIOS“ svečiuojasi Tryškių seniūnijoje, Dūseikių kaime, įsikūrusiame žirgyne, Telšių jojimo klube, kurio įkūrėjai – Agnius ir Gabija Grigaliūnai.
Šis klubas – vienintelis Telšių rajone konkūrų kryptimi dirbantis jojimo klubas.
Aurelija SERVIENĖ
Pradžia buvo nelengva
Dūseikių kaime įsikūrusiame žirgyne šiuo metu – 17 žirgų, kuriais ištikimai rūpinasi jų šeimininkai, augintojai, prižiūrėtojai, dresuotojai Agnius ir Gabija.
Žirgyną pora įkūrė 2014 m., o Telšių jojimo klubas oficialiai įsteigtas prieš 6 metus. Jam vadovauja ūkininkas A. Grigaliūnas, o žmona Gabija dirba trenere pagal individualios veiklos pažymą.
Pasak Agniaus, pradžia nebuvo lengva, ilgai teko ieškoti sodybos, kurioje būtų daug žemės aplinkui, kad arkliukai galėtų pasiganyti. Tuo metu buvo tik vienintelis pasirinkimas – ši sodyba Dūseikių kaime. Čia ir apsistojo. Pora tikina, jog ši vieta labai pasiteisino. Čia geras susisiekimas, patogu atvykti automobiliu, autobusu ar net traukiniu.
Pomėgis kaip liga
Pats Agnius jodinėja jau 25-erius metus, nuo pat aštuonerių. Pradžioje, kai atsikėlė į šį kraštą, dirbo Vembūtų žirgyne, o vėliau kilo idėja įsteigti savo. Tuo metu turėjo keletą žirgų, nuo kurių ir pradėjo veiklą. Bėgant metams žirgų aptvaruose vis daugėjo, jodinėtojų taip pat, džiugino rezultatai.
Pasak Agniaus, žirgininkai mėgsta pajuokauti, jog šis pomėgis tarsi kokia liga, kuria kartą susirgęs jau nebeišsigydysi: „Pažįstu daug žmonių, kurie seniau nutraukdavo šią veiklą, bet praėjus 10–15 metų vis tiek sugrįždavo atgal.“
Ruošia konkūrams
Dūsekių kaime įsikūrusiame žirgyne yra keletas privačių žmonių žirgų, kuriuos Grigaliūnai prižiūri ir padeda jų šeimininkams treniruotis bei ruošia juos varžyboms.
„Mes daugiausia kultivuojame konkūrą, tai yra šuoliai per kliūtis. Lietuvoje tai pati populiariausia jojimo sporto šaka, joje – didžiulė konkurencija. Štai, pavyzdžiui, Joniškyje, kur vyksta tarptautinės varžybos, per dieną įvyksta apie 500 startų, suvažiuoja apie 300 žirgų iš Latvijos, Estijos, Lietuvos. Varžybos prasideda 7 val. ir baigiasi 23 val.“, – pasakojo Agnius.
Telšių jojimo klube sezonas prasideda anksti pavasarį ir baigiasi vėlyvą rudenį. Čia sportuoti atvyksta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai iš Telšių, Tryškių, Kuršėnų, Papilės, Mažeikių, Naujosios Akmenės. Vasaros metu čia buriasi jaunimo stovyklos.
Brangus malonumas
Pats žirgas, anot augintojų, yra labai protingas gyvūnas. Vien buvimas su juo – kažkas tokio…
„Kai žmonės po darbo atvyksta jodinėti, kartais būna suirzę, be nuotaikos. Čia jie pasikrauna energijos, gerų emocijų – tai savotiška meditacija. O jei dar pavyksta pasiekti aukštų rezultatų, dar labiau širdį jiems glosto“, – pasakojo žirgų augintojai.
Dūseikių žirgyno šeimininkas tikino, jog pasiruošti konkūrui malonumas nėra pigus. Pabalnoti žirgui ir raiteliui apsirengti vidutiniškai reikia 3–4 tūkst. Eur. Geras žirgas mėgėjiškam jojimui gali kainuoti apie 5000 Eur, o jei aukštam sportui „Grand prix“ – kaina gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių.
Apie žirgus
Žirgus kiekvieną dieną aplankantys šeimininkai teigė, jog šiems gyvūnams reikia jų dėmesio. Darbo čia nemažai: pašerti, išvalyti gardus, iššukuoti, išvesti pagainioti į lauką, pramankštinti, stebėti jų sveikatą, kad nesusirgtų.
Anksti ryte, tik šeimininkų mašinai įvažiavus į žirgyno teritoriją, visa arklidė sukyla. Gyvūnai jaučia, kad pusryčiai atvyko. Arkliukai maitinami šienu, šienainiu, avižomis, granuliuota liucerna, vitaminais, skanukais, morkomis, obuoliais, duona.
„Arklys – toks padaras, jog jei nori, kad jis gerai jaustųsi, pas jį turi būti rutina. Viskas vienodai: pašarų kiekis, darbas, ėjimas į lauką. Jei nori jį išlaikyti sveiką ir energingą, viskas turi būti pagal valandas ir tiksliai. Tada tiek rezultatas, tiek dirbant varžybose viskas atsispindės: ir jo energija, ir sveikata“, – tikino žirgų augintojai.
Suvedė žirgai
Grigaliūnai ne tik patys vyksta į įvairias varžybas, bet ir jas organizuoja. Prieš keletą metų rengė šventę, skirtą Žemaitijos 800 metų sukakčiai paminėti. Kitą kartą jodinėtojai iš visos Lietuvos ir Latvijos suvažiavo į Ubiškę.
„Organizuoti varžybas nėra lengva, daug atsakomybės, ruoštis tenka net kelis mėnesius. Turi rūpintis reklama, žmonių pritraukimu, tenka paruošti kliūtis“, – sakė organizatoriai.
Pora pasakojo, jog pernai visas sezonas buvo labai įtemptas. Varžybų buvo tiek, kad Agnius ir Gabija turėjo tik vieną laisvą savaitgalį! Ir tą patį pasiėmė tik dėl to, kad buvo jų vestuvės… Vyriškis atvirauja, jog jį su žmona suvedė žirgai. Kai Agnius dirbo Vembūtų žirgyne, Gabija čia atvyko mokytis jodinėti. Taip juodu ir susipažino.
Aukšti rezultatai
Į varžybas A. Grigaliūnas važiuoja ne tik jose dalyvauti, bet ir dirbti – varžybose stato maršrutus. Jis turi nacionalinę maršrutų dizainerio kategoriją, kurią išsikovojo Žirginio sporto federacijoje.
Kiekvienas metais žirgų augintojai dalyvauja čempionate. Vienas svarbesnių laimėjimų – Agnius yra iškovojęs Lietuvos čempiono vardą jaunių žirgų įskaitoje. O Gabijos pasirodymai tarptautinėse varžybose Šiaulių arenoje buvo įvertinti pirma, antra ir trečia vietomis.
„Treniruotis varžyboms – rimtas darbas, todėl tai daryti reikia intensyviai. Reikia daug išmanyti. Jei dauguma galvoja, kad arklys kaip motociklas – išsitraukei iš garažo ir išlėkei…
Taip nieko nebus. Be darbo nebus ir rezultato“, – pasakojo pašnekovas.
Žirgų mylėtojai intensyviai ruošiasi ateinančiam sezonui. Šių metų planuose – pabandyti su vaikais dalyvauti rimtose sporto varžybose Latvijoje ir Lenkijoje bei pasiekti Estiją.