Dū­sei­kių žir­gy­no šei­mi­nin­kai: be dar­bo ne­bus re­zul­ta­to

2023-ie­ji pa­skelb­ti Žir­go me­tais. Ta pro­ga „Tel­šių ŽI­NIOS“ sve­čiuo­ja­si Tryš­kių se­niū­ni­jo­je, Dū­sei­kių kai­me, įsi­kū­ru­sia­me žir­gy­ne, Tel­šių jo­ji­mo klu­be, ku­rio įkū­rė­jai – Ag­nius ir Ga­bi­ja Gri­ga­liū­nai.

Šis klu­bas – vie­nin­te­lis Tel­šių ra­jo­ne kon­kū­rų kryp­ti­mi dir­ban­tis jo­ji­mo klu­bas.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pra­džia bu­vo ne­leng­va

Dū­sei­kių kai­me įsi­kū­ru­sia­me žir­gy­ne šiuo me­tu – 17 žir­gų, ku­riais iš­ti­ki­mai rū­pi­na­si jų šei­mi­nin­kai, au­gin­to­jai, pri­žiū­rė­to­jai, dre­suo­to­jai Ag­nius ir Ga­bi­ja.

Žir­gy­ną po­ra įkū­rė 2014 m., o Tel­šių jo­ji­mo klu­bas ofi­cia­liai įsteig­tas prieš 6 me­tus. Jam va­do­vau­ja ūki­nin­kas A. Gri­ga­liū­nas, o žmo­na Ga­bi­ja dir­ba tre­ne­re pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pažymą.

Pa­sak Ag­niaus, pra­džia ne­bu­vo leng­va, il­gai te­ko ieš­ko­ti so­dy­bos, ku­rio­je bū­tų daug že­mės ap­lin­kui, kad ark­liu­kai ga­lė­tų pa­si­ga­ny­ti. Tuo me­tu bu­vo tik vie­nin­te­lis pa­si­rin­ki­mas – ši so­dy­ba Dū­sei­kių kai­me. Čia ir ap­si­sto­jo. Po­ra ti­ki­na, jog ši vie­ta la­bai pa­si­tei­si­no. Čia ge­ras su­si­sie­ki­mas, pa­to­gu at­vyk­ti au­to­mo­bi­liu, au­to­bu­su ar net trau­ki­niu.

Po­mė­gis kaip li­ga

Pats Ag­nius jo­di­nė­ja jau 25-erius me­tus, nuo pat aš­tuo­ne­rių. Pra­džio­je, kai at­si­kė­lė į šį kraš­tą, dir­bo Vem­bū­tų žir­gy­ne, o vė­liau ki­lo idė­ja įsteig­ti sa­vo. Tuo me­tu tu­rė­jo ke­le­tą žir­gų, nuo ku­rių ir pra­dė­jo veik­lą. Bė­gant me­tams žir­gų ap­tva­ruo­se vis dau­gė­jo, jo­di­nė­to­jų taip pat, džiu­gi­no re­zul­ta­tai.

Pa­sak Ag­niaus, žir­gi­nin­kai mėgs­ta pa­juo­kau­ti, jog šis po­mė­gis tar­si ko­kia li­ga, ku­ria kar­tą su­si­rgęs jau ne­beiš­si­gy­dy­si: „Pa­žįs­tu daug žmo­nių, ku­rie se­niau nu­trauk­da­vo šią veik­lą, bet praė­jus 10–15 me­tų vis tiek su­grįž­da­vo at­gal.“

Ruo­šia kon­kū­rams

Dū­se­kių kai­me įsi­kū­ru­sia­me žir­gy­ne yra ke­le­tas pri­va­čių žmo­nių žir­gų, ku­riuos Gri­ga­liū­nai pri­žiū­ri ir pa­de­da jų šei­mi­nin­kams tre­ni­ruo­tis bei ruo­šia juos var­žy­boms.

„Mes dau­giau­sia kultivuojame kon­kū­rą, tai yra šuo­liai per kliū­tis. Lie­tu­vo­je tai pa­ti po­pu­lia­riau­sia jo­ji­mo spor­to ša­ka, jo­je – di­džiu­lė kon­ku­ren­ci­ja. Štai, pa­vyz­džiui, Jo­niš­ky­je, kur vyks­ta tarp­tau­ti­nės var­žy­bos, per die­ną įvyks­ta apie 500 star­tų, su­va­žiuo­ja apie 300 žir­gų iš Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Lie­tu­vos. Var­žy­bos pra­si­de­da 7 val. ir bai­gia­si 23 val.“, – pa­sa­ko­jo Ag­nius.

Tel­šių jo­ji­mo klu­be se­zo­nas pra­si­de­da anks­ti pa­va­sa­rį ir bai­gia­si vė­ly­vą ru­de­nį. Čia spor­tuo­ti at­vyks­ta ne tik suau­gu­sie­ji, bet ir vai­kai iš Tel­šių, Tryš­kių, Kur­šė­nų, Pa­pi­lės, Ma­žei­kių, Nau­jo­sios Ak­me­nės. Va­sa­ros me­tu čia bu­ria­si jau­ni­mo sto­vyk­los.

Bran­gus ma­lo­nu­mas

Pats žir­gas, anot au­gin­to­jų, yra la­bai pro­tin­gas gy­vū­nas. Vien bu­vi­mas su juo – kaž­kas to­kio…

„Kai žmo­nės po dar­bo at­vyks­ta jo­di­nė­ti, kar­tais bū­na suir­zę, be nuo­tai­kos. Čia jie pa­si­krau­na ener­gi­jos, ge­rų emo­ci­jų – tai sa­vo­tiš­ka me­di­ta­ci­ja. O jei dar pa­vyks­ta pa­siek­ti aukš­tų re­zul­ta­tų, dar la­biau šir­dį jiems glos­to“, – pa­sa­ko­jo žir­gų au­gin­to­jai.

Dūseikių žirgyno šeimininkas ti­ki­no, jog pa­si­ruoš­ti kon­kū­rui ma­lo­nu­mas nė­ra pi­gus. Pa­bal­no­ti žir­gui ir rai­te­liui ap­si­reng­ti vi­du­ti­niš­kai rei­kia 3–4 tūkst. Eur. Ge­ras žir­gas mė­gė­jiš­kam jo­ji­mui ga­li kai­nuo­ti apie 5000 Eur, o jei aukš­tam spor­tui „Grand pri­x“ – kai­na ga­li siek­ti ir ke­lis šim­tus tūks­tan­čių.

Apie žir­gus

Žir­gus kiek­vie­ną die­ną ap­lan­kan­tys šei­mi­nin­kai teigė, jog šiems gy­vū­nams rei­kia jų dė­me­sio. Dar­bo čia ne­ma­žai: pa­šer­ti, iš­va­ly­ti gar­dus, iš­šu­kuo­ti, iš­ves­ti pa­gai­nio­ti į lau­ką, pra­mankš­tin­ti, ste­bė­ti jų svei­ka­tą, kad ne­su­sirg­tų.

Anks­ti ry­te, tik šei­mi­nin­kų ma­ši­nai įva­žia­vus į žir­gy­no te­ri­to­ri­ją, vi­sa ark­li­dė su­ky­la. Gy­vū­nai jau­čia, kad pus­ry­čiai at­vy­ko. Ark­liu­kai mai­ti­na­mi šie­nu, šie­nai­niu, avi­žo­mis, gra­nu­liuo­ta liu­cer­na, vi­ta­mi­nais, ska­nu­kais, mor­ko­mis, obuo­liais, duo­na.

„Ark­lys – toks pa­da­ras, jog jei no­ri, kad jis ge­rai jaus­tų­si, pas jį tu­ri bū­ti ru­ti­na. Vis­kas vie­no­dai: pa­ša­rų kie­kis, dar­bas, ėji­mas į lau­ką. Jei no­ri jį iš­lai­ky­ti svei­ką ir ener­gin­gą, vis­kas tu­ri bū­ti pa­gal va­lan­das ir tiks­liai. Ta­da tiek re­zul­ta­tas, tiek dir­bant var­žy­bo­se vis­kas at­si­spin­dės: ir jo ener­gi­ja, ir svei­ka­ta“, – ti­ki­no žir­gų au­gin­to­jai.

Su­ve­dė žir­gai

Gri­ga­liū­nai ne tik pa­tys vyks­ta į įvai­rias var­žy­bas, bet ir jas or­ga­ni­zuo­ja. Prieš ke­le­tą me­tų ren­gė šven­tę, skir­tą Že­mai­ti­jos 800 me­tų sukakčiai pa­mi­nėti. Ki­tą kar­tą jo­di­nė­to­jai iš vi­sos Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos su­va­žia­vo į Ubiš­kę.

„Or­ga­ni­zuo­ti var­žy­bas nė­ra leng­va, daug at­sa­ko­my­bės, ruoš­tis ten­ka net ke­lis mė­ne­sius. Tu­ri rū­pin­tis rek­la­ma, žmo­nių pri­trau­ki­mu, ten­ka pa­ruoš­ti kliū­tis“, – sa­kė or­ga­ni­za­to­riai.
Po­ra pa­sa­ko­jo, jog per­nai vi­sas se­zo­nas bu­vo la­bai įtemp­tas. Var­žy­bų bu­vo tiek, kad Ag­nius ir Ga­bi­ja tu­rė­jo tik vie­ną lais­vą sa­vait­ga­lį! Ir tą pa­tį pa­siė­mė tik dėl to, kad bu­vo jų ves­tu­vės… Vy­riš­kis at­vi­rau­ja, jog jį su žmo­na su­ve­dė žir­gai. Kai Ag­nius dir­bo Vem­bū­tų žir­gy­ne, Ga­bi­ja čia at­vy­ko mo­ky­tis jo­di­nė­ti. Taip juo­du ir su­si­pa­ži­no.

Aukš­ti re­zul­ta­tai

Į var­žy­bas A. Gri­ga­liū­nas va­žiuo­ja ne tik jo­se da­ly­vau­ti, bet ir dirb­ti – var­žy­bo­se sta­to marš­ru­tus. Jis tu­ri na­cio­na­li­nę marš­ru­tų di­zai­ne­rio ka­te­go­ri­ją, ku­rią iš­si­ko­vo­jo Žir­gi­nio spor­to fe­de­ra­ci­jo­je.

Kiek­vie­nas me­tais žir­gų au­gin­to­jai da­ly­vau­ja čem­pio­na­te. Vie­nas svar­bes­nių lai­mė­ji­mų – Ag­nius yra iš­ko­vo­jęs Lie­tu­vos čem­pio­no var­dą jau­nių žir­gų įskai­to­je. O Ga­bi­jos pa­si­ro­dy­mai tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se Šiau­lių are­no­je bu­vo įver­tin­ti pir­ma, ant­ra ir tre­čia vie­to­mis.

„Tre­ni­ruo­tis var­žy­boms – rim­tas dar­bas, to­dėl tai da­ry­ti rei­kia in­ten­sy­viai. Rei­kia daug iš­ma­ny­ti. Jei dau­gu­ma gal­vo­ja, kad ark­lys kaip mo­to­cik­las – iš­si­trau­kei iš ga­ra­žo ir iš­lė­kei…

Taip nie­ko ne­bus. Be dar­bo ne­bus ir re­zul­ta­to“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Žir­gų my­lė­to­jai in­ten­sy­viai ruo­šia­si atei­nan­čiam se­zo­nui. Šių me­tų pla­nuo­se – pa­ban­dy­ti su vai­kais da­ly­vau­ti rim­to­se spor­to var­žy­bo­se Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je bei pa­siek­ti Es­ti­ją.