Įk­vė­pi­mas – bran­gus ir lau­kia­mas sve­čias

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ feis­bu­ko pa­sky­ro­je pa­pra­šę skai­ty­to­jų pa­si­da­ly­ti sa­vo rank­dar­bių ir ki­tų kū­ri­nių nuo­trau­ko­mis su­lau­kė­me neį­ti­kė­ti­no ak­ty­vu­mo – dau­giau kaip dvie­jų šim­tų nuo­trau­kų. Džiu­gu, jog mū­sų žmo­nės be ga­lo darbš­tūs ir kū­ry­bin­gi. Vie­ni ku­ria žais­lus, ki­ti mez­ga, ve­ria ka­ro­liu­kus, pie­šia pa­veiks­lus, tre­ti ga­mi­na įvai­rius pa­tie­ka­lus, da­ro gė­lių kom­po­zi­ci­jas, fo­tog­ra­fuo­ja ir kt.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Dau­giau­sia pa­tik­tu­kų šį­kart su­rin­ko tel­šiš­kės To­mos Gau­ri­lo­vie­nės ta­py­tas pa­veiks­las „Paukš­čiu­kas“. Ta pro­ga „Tel­šių ŽI­NIOS“ kal­bi­na jo au­to­rę.

To­mą pie­ši­mas ly­di nuo ma­žų die­nų. Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kai jos pie­ši­nius pa­ma­tė da­bar jau am­ži­na­til­sį mo­čiu­tė ir da­vė min­tį anū­kę leis­ti į dai­lės mo­kyk­lą.

Taip ir pra­si­dė­jo To­mos gy­ve­ni­mas su dai­le. Bai­gu­si Tel­šių vai­kų dai­lės mo­kyk­lą stu­di­ja­vo Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je. Įgi­ju­si spe­cia­ly­bę iš­vy­ko dirb­ti į pa­jū­rio mies­tą.

Mo­te­ris at­vi­ra­vo, jog bu­vo toks me­tas, kai lais­vo lai­ko ne­bū­da­vo daug, to­dėl jos tep­tu­kai verk­da­vo ir pra­šy­da­vo­si da­žų. Tik kart­kar­tė­mis drau­gams šį tą nu­pieš­da­vo.

Šian­dien To­ma gy­ve­na gim­tuo­siuo­se Tel­šiuo­se ir džiau­gia­si, jog įkvė­pi­mas pieš­ti ją vis dar ap­lan­ko: „Kai tik jis pa­gau­na, tuoj sku­bu sės­tis prie mol­ber­to. Įk­vė­pi­mas – bran­gus sve­čias ma­no na­muo­se, to­dėl la­bai lau­kia­mas. Jis daž­niau­siai pa­si­ro­do ta­da, kai už lan­go švie­čia sau­lė.“

Pa­veiks­luo­se dai­li­nin­kė daž­niau­siai vaiz­duo­ja paukš­čius, gė­les, gam­tą. Pieš­ti mėgs­ta įvai­rio­mis tech­ni­ko­mis, bet la­biau­siai pa­tin­ka ak­ri­li­niais da­žais ant dro­bės.

„Svar­biau­sia tai, jog pa­sta­ruo­ju me­tu vi­du­je kaž­kas sa­ko, kad tu­rė­čiau pieš­ti ir kur­ti dau­giau, neap­leis­ti to, kas duo­ta…“ – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.