Dvidešimt dvejų metų Žarėnų seniūnijos gyventojas Kazimieras Razbadauskis akimirksniu neteko visko, kas brangiausia: močiutės, motinos ir namų, kuriuose praleido visą savo gyvenimą.
Šeštadienį Amžinybėn iškeliavusi Stefanija Rimkienė visą savo turtą – sodybą su aštuoniolika hektarų žemės – paliko ne giminaičiams, o Žarėnų socialinio darbo organizatorės, Žarėnų bendruomenės pirmininkės Astos Griguolienės šeimai.
Žarėnų seniūnijos gyventojai mūru stoja ginti be namų likusio jaunuolio interesų. Aiškintis susiklosčiusios situacijos atskubėjo ir vietos valdžios atstovai.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas mano, kad į tokios istorijos verpetą patekusi socialinio darbo organizatorė negali toliau eiti šių pareigų. Tačiau A. Griguolienė neigė supainiojusi interesus ir pabrėžė, kad iš darbo ją gali pašalinti tik teismas.
Devintą dešimtį bebaigianti S. Rimkienė gyveno su dukterimi Stefanija ir anūku Kazimieru Žarėnų seniūnijos Kliokų kaime. Jame – vos viena troba, kuri ir priklausė šiai senolei. Moters nuosavybė buvo ir nuostabiame gamtos kampelyje esantis 18 ha žemės sklypas. Į šį sklypą patenka ir dalis miško. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, vienas hektaras senolei priklausiusios žemės (sklypas vienoje vietoje, yra kelias) kainuoja apie 4–5 tūkst. Lt.
Šermenų nebuvo
Praėjusį šeštadienį garbaus amžiaus S. Rimkienės gyvybė užgeso. Laidotuvėmis pasirūpino Žarėnų seniūnijos socialinio darbo organizatorės A. Griguolienės šeima. Nors lietuvių tradicija – mirusįjį pašarvoti, tačiau velionės palaikai iš bažnyčios buvo išvežti tiesiai į kapines.
Nesantaika tarp mirusios senolės anūko ir A. Griguolienės šeimos įsižiebė velionei dar neatgulus gimtojon žemėn. Ilgaamžės anūkas Kazimieras teigė, kad sekmadienį prieš laidotuves jam buvo liepta išsikraustyti iš namų, kuriuose praleido visą gyvenimą.
Pasiguodęs vietos gyventojams apie prarastą stogą virš galvos, jaunuolis sulaukė didžiulės paramos. Keliasdešimt Žarėnų seniūnijos gyventojų antradienį suvažiavo prie velionei priklausiusios sodybos palaikyti Kazimiero. Aiškintis situacijos atskubėjo ir Telšių r. savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas, rajono meras Vytautas Kleiva, vicemeras Petras Kuizinas, Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė, Žarėnų seniūnas Pranas Lukošius.
Abejoja velionės valios išraiškos objektyvumu
Ilgus dešimtmečius S. Rimkienę pažinoję Žarėnų sen. gyventojai įtaria, kad ji turėjo protinę negalią. Tokią išvadą žmonės daro ne dėl pomėgio apkalbėti, o remdamiesi moters elgesiu ir mąstymu. Žarėniškių teigimu, būtent dėl psichinės sveikatos senolė nebuvo pajėgi išreikšti savo valios, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ir perleido turtą jokiais giminystės ryšiais nesusietam asmeniui – socialinio darbo organizatorės sūnui.
Žarėniškių manymu, A. Griguolienė, eidama minėtas pareigas, turėjo puikias galimybes pakreipti senyvos ir liguistos moters valią norima linkme.
Anot Kazimiero, psichikos liga serga ir jo mama Stefanija. Po laidotuvių ši į namus nebegrįžo – apsigyveno pas A. Griguolienę. Jaunuolis pastebėjo, kad mamos elgesys po laidotuvių smarkiai pakito – gimdytoja esą ant jo šaukia, kaltina nebūtais dalykais.
Pasak vietos žmonių, tiek mirusi senolė, tiek Kazimiero mama būdavo lengvai įkalbamos ir patikėdavo tuo, kas joms peršama.
Pats jaunuolis, nors ir atrodo lėtesnio būdo, psichine sveikata nesiskundžia, ir aplinkiniai nemano, kad ji šlubuotų.
Išsivežė daiktus
Paklaustas, ar A. Griguolienės artimieji rūpinosi senole, Kazimieras prisiminė, kad pagalba apsiribojo retkarčiais senolei atvežtu „bambaliu“ pieno ir batonu. Jaunuolis tvirtino, kad vaistų ir kitų būtinų daiktų močiutei parūpindavo jo mama.
Užėjus į vėjo perpučiamo namo, kuriame Kazimieras gyveno su mama ir močiute, vidų, net visokio blogio mačiusiai Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjai L. Bukauskienei atėmė žadą. Išvydusi išmatomis suterštas siauras lovas, patalynę, kur miegojo dabar jau a. a. S. Rimkienė ir jos dukra Stefanija, Savivaldybės administracijos darbuotoja neslėpė, kad Žarėnų socialinio darbo organizatorė galimai netinkamai atliko savo pareigas.
O Kazimieras susirinkusiems valdininkams ir kaimynams guodėsi netekęs būtiniausių daiktų: esą po laidotuvių į namą atvykę Žarėnų socialinio darbo organizatorės šeimos nariai pasiėmė dujinę viryklę, rankšluosčius, jo mobiliojo telefono įkroviklį, kojines ir kt. daiktų. Vaikinas sielvartavo nebeturįs net kur atsiprausti, nes iš namų išvežtas net dubuo. Prie grandinės pririštas šuo paveldėtojų nesudomino.
Jaunuolis pasakojo, kad dar prieš močiutės mirtį A. Griguolienė su savo sūnumi ir tėvais išsivedė senolės galvijus.
Telšių r. savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas teigė, kad įvykiui ištirti bus sudaryta speciali komisija. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero, žvelgiant iš žmogiškosios pusės, Žarėnų socialinio darbo organizatorė nebegalėtų toliau eiti savo pareigų.
Antrosios pusės pozicija
Pati A. Griguolienė „Telšių ŽINIAS“ tikino neturinti savo sąžinei priekaištų, nes nieko neleistino nėra padariusi. Moteris tvirtino, jog iš užimamų pareigų savo noru neišeis, o atleisti ją galintis tik teismas.
Žarėniškė parodė dokumentus. Jie byloja, kad 2009-ųjų liepos 13 d. S. Rimkienė parašė testamentą, kuriuo visą turtą palieka Žarėnų seniūnijos socialinio darbo organizatorės tėvui Mindaugui Vitkui. Vos prieš penkis mėnesius, šių metų gegužės 17 d., pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria S. Rimkienės turtas perleidžiamas M. Vitkaus anūkui, A. Griguolienės sūnui Marijui Griguolai (gim. 1992 m.). Tiesa, šią sutartį pasirašė ne pati S. Rimkienė – esą dėl senatvės ji negalinti to padaryti, taigi dokumente padėtas Žarėnų socialinio darbo organizatorės mamos Danutės Vitkienės parašas.
A. Griguolienė teigė, kad faktas, jog S. Rimkienės turtas yra užrašytas ne jos vardu, patvirtina, kad ji, kaip socialinio darbo organizatorė, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Moteris sakė nejaučianti kaltės nei kaip darbuotoja, nei žvelgdama iš žmogiškosios pusės.
Žarėniškės sūnus Marijus antrina S. Rimkienei priklausiusias žemes dirbantis jau devyneri metai, nes Kazimieras močiutės valdose esą nesidarbavo. Marijus sakė tuos 18 ha žemės ir deklaruojantis. Anot jo mamos, pinigai už deklaravimą buvo pervedami į S. Rimkienės banko kortelę. O šią kortelę turėdavęs Marijus.
Pati velionės dukra, Kazimiero mama, prisipažino serganti depresija, dėl to esanti II grupės invalidė. Ši sūnų apibūdino tik blogais žodžiais: jis esą ją keikdavęs, mušęs, nieko nedirbęs. Moteris teigė norinti likti gyventi naujuosiuose namuose ir vis kartojo, kad žemių gviešiasi vienas kaimynas, kuris ją nuodijęs ir kitaip skriaudęs.
Į klausimą, ar nesutiktų velionės anūkui grąžinti močiutės turtą ar bent jo dalį, Žarėnų socialinio darbo organizatorės tėvas M. Vitkus atsakė neigiamai – esą tokia buvo S. Rimkienės valia, kurios reikia paisyti.
Padeda darbdavys
Netekęs mamos, močiutės ir palikimo, Kazimieras nėra vienas it pirštas – jį supa daug nuoširdžių žarėniškių, kurie tikina kovosiantys dėl teisybės. Vietos gyventojai prisiminė dažnus velionės žodžius, jog turtą paliks vieninteliam anūkui Kazimierui, tad apgailestavo, kad socialinio darbo organizatorė, bendruomenės pirmininkė, turinti padėti žmonėms, galimai pasinaudojo tarnybine padėtimi.
Kazimieras legaliai dirba pas Žarėnų seniūnijos ūkininką, Feliksavo seniūnaitį Raimondą Jančiauskį. Darbdavys visais įmanomais būdais stengiasi padėti vaikinui. Vyras supranta, kad piktavaliai jo geranoriškumą gali susieti su tuo, kad esą jis pats siekia senolės žemės sklypo. Tačiau vis vien ryžosi padėti vienišam kaimo jaunuoliui.
Kazimieras kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl nemokamų advokato paslaugų ir viliasi, kad teisme pavyks atgauti šeimos turtą.
Loading ...
