Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­čiui Jur­giui Gai­žaus­kui – 100 me­tų

Spa­lio 25 die­ną su­ka­ko 100 me­tų, kai gi­mė kom­po­zi­to­rius, smui­ki­nin­kas, di­ri­gen­tas, kul­tū­ros ir me­no vei­kė­jas, Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­tis Jur­gis Gai­žaus­kas (1922 10 25–2009 05 24). Šiai pro­gai pa­mi­nė­ti lapk­ri­čio 26 die­ną Tel­šių kul­tū­ros cent­re bus or­ga­ni­zuo­ja­mas 30-asis „Jur­ge­lio val­sas“. Šios šven­tės sie­la ir vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas vi­sa­da bu­vo maest­ro J. Gai­žaus­kas, pel­nęs vi­sų res­pub­li­ki­nių kai­mo ka­pe­lų šven­čių dai­niaus šlo­vę.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Biog­ra­fi­ja

J. Gai­žaus­kas gi­mė 1922 m. spa­lio 25 d. Ka­ru­ža­lau­ky­je. 1928–1931 m. mo­kė­si Tel­šių pra­džios mo­kyk­lo­je, 1931–1940 m. – Tel­šių Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus gim­na­zi­jo­je. Pas Tel­šių ka­ted­ros var­go­ni­nin­ką Al­bi­ną Ja­se­naus­ką mo­kė­si skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu, mu­zi­kos teo­ri­jos ir di­ri­guo­ti. Da­ly­va­vo Do­mo And­riu­lio va­do­vau­ja­ma­me Tel­šių gim­na­zi­jos moks­lei­vių or­kest­re. Dai­na­vo Šau­lių są­jun­gos, gie­do­jo Tel­šių ka­ted­ros cho­ruo­se. 1938–1940 m. su­bū­rė Tel­šių gim­na­zi­jos vy­rų cho­rą ir jam va­do­va­vo.

1940–1943 m. stu­di­ja­vo Kau­no kon­ser­va­to­ri­jo­je: pas Vla­dą Mo­tie­kai­tį mo­kė­si griež­ti smui­ku, pas Vla­dą Ja­ku­bė­ną ir Jur­gį Kar­na­vi­čių skam­bin­ti for­te­pi­jo­nu, pas V. Ja­ku­bė­ną – teo­ri­nių dis­cip­li­nų. 1943 m. vo­kie­čiams už­da­rius kon­ser­va­to­ri­ją, stu­di­jas te­ko nu­trauk­ti.

1941–1942 m. bu­vo Kau­no ra­dio­fo­no leng­vo­sios mu­zi­kos or­kest­ro smui­ki­nin­kas. 1942–1943 m. – Kau­no ope­re­tės ir ope­ros or­kest­ro vio­lis­tas. 1943 m. va­sa­rą ap­si­gy­ve­no Aust­ri­jo­je, grie­žė al­tu Vie­nos ra­dio­fo­no sim­fo­ni­nia­me or­kest­re.

1945 m. grį­žęs į Kau­ną, vėl įsto­jo į kon­ser­va­to­ri­ją mo­ky­tis griež­ti smui­ku pas pro­f. L. Ha­jo­są, o vė­liau pas Ka­zį Ma­tiu­ką. 1949 m. reor­ga­ni­za­vus Kau­no ir Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jas į Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę kon­ser­va­to­ri­ją, jo­je 1950 m. įgi­jo smui­ki­nin­ko dip­lo­mą (pro­f. Ja­ko­vo Tar­gons­kio kla­sė­je), 1950–1953 m. pas An­ta­ną Ra­čiū­ną dar stu­di­ja­vo kom­po­zi­ci­ją.

1953–1997 m. dės­tė mu­zi­kos teo­ri­ją ir kom­po­zi­ci­ją Vil­niaus Juo­zo Tal­lat-Kelp­šos kon­ser­va­to­ri­jo­je, 1953–1972 m. bu­vo Mu­zi­kos teo­ri­jos ir kom­po­zi­ci­jos sky­riaus ve­dė­jas. Jo mo­ki­niais bu­vo dau­ge­lis da­bar ži­no­mų kom­po­zi­to­rių: Po­vi­las Dik­čius, Tei­su­tis Ma­ka­či­nas, Al­gir­das Mar­ti­nai­tis, Mi­ka­lo­jus No­vi­kas, Al­gi­man­tas Rau­do­ni­kis, An­ta­nas Re­ka­šius, Ga­li­na Sa­vi­nie­nė, Ge­no­vai­tė Va­na­gai­tė ir kt.

1957–1977 m. va­do­va­vo Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos kai­mo ka­pe­lai, 1965–1990 m. – Tra­kų ra­jo­no liau­dies ka­pe­lai „Gal­vė“, daug kon­cer­ta­vo Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je: Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Bel­gi­jo­je, Olan­di­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je, Če­ki­jo­je, Ta­dži­ki­jo­je ir ki­tur. Nuo 1965 m. vi­sų res­pub­li­ki­nių dai­nų šven­čių, taip pat liau­dies ka­pe­lų šven­čių „Grok, Jur­ge­li“ Kau­ne bei pa­na­šių ren­gi­nių Tel­šiuo­se, Kre­tin­go­je, Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je, Kur­šė­nuo­se, Ute­no­je ir Vil­niu­je nuo­la­ti­nis di­ri­gen­tas. Nuo 1958 m. Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių są­jun­gos na­rys.

J. Gai­žaus­kas mi­rė 2009 m. Pa­lai­do­tas An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se.

Kū­ry­ba

J. Gai­žaus­kas su­kū­rė per 500 inst­ru­men­ti­nių ir per 600 vo­ka­li­nių įvai­rių žan­rų kū­ri­nių: 3 ope­ras, 3 ope­re­tes, 7 sim­fo­ni­jas, 3 uver­tiū­ras, 9 siui­tas, 2 sim­fo­ni­nes poe­mas, 5 sty­gi­nių kvar­te­tus, 9 so­na­tas smui­kui ir for­te­pi­jo­nui, 6 so­na­tas ki­tiems inst­ru­men­tams, 5 kon­cer­tus, 4 rap­so­di­jas, kan­ta­tų, cho­ro ir so­lo dai­nų, mu­zi­kos teat­rui, ra­di­jui ir vai­kams. Ypač po­pu­lia­ri pir­mo­ji lie­tu­viš­ka ope­ra vai­kams „Bu­ra­ti­nas“.

1969 m. J. Gai­žaus­kas įver­tin­tas kaip nu­si­pel­nęs kul­tū­ros ir švie­ti­mo dar­buo­to­jas, ga­vęs daug įvai­rių pre­mi­jų ir ap­do­va­no­ji­mų. 2000 m. iš­rink­tas Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­čiu.

100-osios gi­mi­mo me­ti­nės

Lapk­ri­čio 26 die­ną Tel­šių kul­tū­ros cent­re vyks 30-asis „Jur­ge­lio val­sas“, skir­tas maest­ro J. Gai­žaus­ko 100-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Anot Tel­šių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­riaus Li­no Ulkš­ti­no, šiais me­tais la­bai gra­žiai jun­gia­si dvi svar­bios Tel­šių kul­tū­rai da­tos – maest­ro J. Gai­žaus­ko 100-osios gi­mi­mo me­ti­nės ir bū­tent jam de­di­kuo­tos ka­pe­lų šven­tės „Jur­ge­lio val­sas“ 30-osios me­ti­nės.

Ju­bi­lie­ji­nia­me „Jur­ge­lio val­se“ šie­met tra­di­ciš­kai nu­skam­bės bū­tent šiai šven­tei J. Gai­žaus­ko pa­ra­šy­tas „Že­mai­čių smui­ke­lio“ val­sas. Jį at­liks jung­ti­nė ka­pe­la, ku­rią su­da­rys liau­dies mu­zi­kos ka­pe­los iš Ni­dos, Rie­ta­vo, Kre­tin­gos, Ža­rė­nų, Jur­bar­ko, De­gai­čių ir Ma­žei­kių. Be bend­rų kū­ri­nių, jos pri­sta­tys sa­vo pro­gra­mas.

Na, o kas ka­pe­lų šven­tė­se lan­ko­si, tik­rai ži­no, jog 30-ajame „Jur­ge­lio val­so“ ren­gi­ny­je ne­trūks tran­kios mu­zi­kos, o šį kar­tą dar skam­bės ir pri­si­mi­ni­mai apie maest­ro J. Gai­žaus­ką, ku­riuos paį­vai­rins sma­gūs šven­tės ve­dė­jų in­tar­pai.