Sovietmečiu egzistavo oficiali propagandos sistema, cenzūra, aiški ideologija – komunizmo siekis. Šiandien situacija kitokia – daugeliui suprantama, kad propagandinius naratyvus kuria ir skleidžia Kremliaus šalininkai, tačiau už tai atsakingų oficialių institucijų nėra. Nėra ir konkrečios ideologijos, nors propagandininkai labai stengiasi sujungti du visiškai skirtingus polius – Rusiją ir demokratiją.
Pasitelkiant technologijas, bandoma kuo didesnei auditorijai „prakišti“ kuo daugiau teorijų.
Tokiu būdu kuriamas informacinis chaosas, kuriame žmogus turėtų pasiklysti ir būti paveiktas propagandos.
Apie tai, kaip pastaruoju metu atrodo informacinis srautas ir kaip kiekvienas turėtume tikrinti skaitomą informaciją, kalbamės su politologu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Vyčiu JURKONIU.
– Kokius šiuo metu populiariausius Rusijos propagandinius naratyvus išskirtumėte?
– Nieko ypač nauja Kremliaus propaganda nesugeba sugalvoti.
Kita vertus, tam, kad propaganda turėtų didesnį poveikį, ji turi atspindėti visuomenės įtampas. Dėl šios priežasties emigracija (neva išsibėgiojusi Lietuva), socioekonominė situacija (neva skurstanti Lietuva), užsienio politikos sprendimai (neva nesavarankiška, Vašingtonui ar Briuseliui pataikaujanti valdžia) ir panašūs pasakojimai yra gana dažni ir populiarūs Kremliaus propagandoje.
– Kaip vertinate šiandieninę informacinio srauto situaciją?
– Nors Kremliaus ruporus stengiamasi riboti, bet jokiu būdu negalima apsigauti, kad informacijos srautas eina tik iš rusakalbės žiniasklaidos. Anaiptol. Tai ir lietuviškos žiniasklaidos priemonės, ir Youtube, ir socialiniai tinklai, tad srautas yra milžiniškas.
– Kaip kiekvienas Lietuvos pilietis gali prisidėti prie melagienų ir dezinformacijos liūno slopinimo?
– Visame šiame informaciniame triukšme labai svarbu ugdyti kritišką mąstymą ir auditorijos gebėjimą atsirinkti informacijos šaltinius bei tikrinti informaciją.
– Į ką vertėtų atkreipti dėmesį, turint abejonių dėl gaunamos informacijos patikimumo?
– Pavyzdžiui, formuluotė „patikimi šaltiniai skelbia“, kuomet nėra konkretaus asmens ar institucijos, savaime turėtų kelti klausimą dėl informacijos patikimumo. Arba kuomet atsiranda tariamas Lietuvos „ekspertas“, tarkim, Petras Petraitis, o jūs lyg apie tokį nesate girdėję – nėra sunku pasitikrinti internete, ar jis egzistuoja tarp ekspertų. Jei ne visada paprasta pačiam pasitikrinti informaciją, galima pasitikrinti su artimaisiais, ar tokia asmenybė nėra išgalvota.
Aš pats dažnai stengiuosi informaciją ne tik tikrinti, bet ir lyginti duomenis su kitomis šalimis – tai padeda atskleisti netikslumus bei netolygumus.
Formuluotė „patikimi šaltiniai skelbia“, kuomet nėra konkretaus asmens ar institucijos, savaime turėtų kelti klausimą dėl informacijos patikimumo. Arba kuomet atsiranda tariamas Lietuvos „ekspertas“, tarkim, Petras Petraitis, o jūs lyg apie tokį nesate girdėję – nėra sunku pasitikrinti internete, ar jis egzistuoja tarp ekspertų.
Svarbus dalykas ir tai, kas vadinama „informacine higiena“: jei kartą ar kitą pastebėjote, kad jūsų mėgstamas autorius ar pažįstamas, ar žiniasklaidos priemonė linkusi „klysti“, suabejokite. Aš tokius šaltinius atidėčiau į mažiau patikimų lentyną arba iš viso juos išbraukčiau iš savo informacijos srauto. Taigi informacinė higiena milžiniško srauto kontekste, man regis, yra būtinas dalykas.
– Kaip Rusijos propagandos „užbombarduotam“ žmogui atskleisti tiesą apie vykstantį karą Ukrainoje ir atpažinti dezinformaciją? Ar įmanoma pakeisti žmogaus „tiesą“?
– Vienkartinės pastangos vargu, ar pakeis įsitikinimus, todėl nėra vieno būdo ar vienos priemonės. Bandymas „laužti“ dažniausiai turės netgi priešingą poveikį.
Tiesioginiai pokalbiai, pagrįsti asmeninėmis istorijomis, kartais gal vaizdo medžiagos ir nuotraukų peržiūra gali būti vienas iš būdų. Bet, tikiu, kad jokie žodžiai negali pakeisti tiesioginių patirčių – nuvažiuokite susitikti su pabėgėliais, bent keletą dienų pabandykite dalyvauti savanorystės programoje. Kartu su tiesos paieška atliksite gerą darbą.
Karolina BALČIŪNAITĖ
Loading ...
