Nu­si­vy­li­mas dėl gy­dy­to­jo bend­ra­vi­mo

Vai­kui pa­ty­rus gal­vos trau­mą Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je su ma­ža­me­čiu sū­nu­mi ap­si­lan­kiu­si tel­šiš­kė nu­si­vy­lė – nors pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta, ta­čiau gy­dy­to­jo bend­ra­vi­mas tie­siog šo­ki­ra­vo.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Pa­pik­ti­no gy­dy­to­jo el­ge­sys

Į „Tel­šių ŽI­NIŲ“ re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si tel­šiš­kė pa­sa­ko­jo, kad rugp­jū­čio 26-ąją jos tri­me­tis sū­nus pra­si­skė­lė gal­vą, tad šei­ma jį sku­biai nu­ga­be­no į Tel­šių li­go­ni­nę. Vai­ką Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je ap­žiū­rė­jo gy­dy­to­jas chi­rur­gas Vy­tau­tas Gir­čys.

Mo­te­ris guo­dė­si, kad su ja gy­dy­to­jas esą bend­ra­vo įžū­liai, nein­for­ma­vo apie at­lie­ka­mas pro­ce­dū­ras, neat­sa­kė į rū­pi­mus klau­si­mus.

„Ver­kian­tis vai­kas tie­siog bu­vo iš­plėš­tas iš ran­kų. No­rė­jau bū­ti su juo kar­tu, ta­čiau dak­ta­ras man pa­sa­kė: „Ar man išei­ti, ar tu išei­si?“ Gir­dė­jau, kaip ma­no vai­kas kly­kia, šau­kia ma­mą, o gy­dy­to­jas jam tik šiurkš­čiai pa­sa­kė: „Ko čia ver­ki? Aš ir­gi no­riu ma­mos.“ Ar ši­taip tu­ri bend­rau­ti gy­dy­to­jai? Dėl su­teik­tos pa­gal­bos prie­kaiš­tų ne­tu­riu, bet bend­ra­vi­mas su pa­cien­tais ir ar­ti­mai­siais tik­rai tu­rė­tų bū­ti ki­toks“, – guo­dė­si stre­są pa­ty­ru­si mo­te­ris.

Ma­ma tei­gė apie šį sa­vo nu­ti­ki­mą kal­ban­ti vie­šai dėl to, kad su gy­dy­to­jo V. Gir­čio šiurkš­čiu bend­ra­vi­mu, ne­pa­gar­ba pa­cien­tui esą te­ko su­si­dur­ti jau anks­čiau, ap­gai­les­ta­vo, kad nie­kas esą nesikeičia.

Li­go­ni­nės ko­men­ta­ras

Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės au­di­to­rė To­ma Juo­dy­tė-Kaz­laus­kie­nė, ko­men­tuo­da­ma mi­nė­tą si­tua­ci­ją ir in­for­muo­da­ma apie tvar­ką gy­dant trau­mą pa­ty­ru­sius vai­kus, ko­men­ta­vo:
„No­rint vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­ti si­tua­ci­ją, rei­kė­tų ži­no­ti, kaip konk­re­čiai bu­vo kal­ba­ma su ma­ma ar vai­ku­čiu, ko­kius gy­dy­to­jo pa­si­sa­ky­mus ar tei­gi­nius ma­ma priė­mė kaip įžū­lius. De­ja, ne­re­tai pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad pa­cien­tą ly­din­tys as­me­nys, su­si­dū­rę su stre­si­ne si­tua­ci­ja ar­ti­mo žmo­gaus trau­mos ar li­gos at­ve­ju, gy­dy­to­jo ar ki­to spe­cia­lis­to su­si­kon­cent­ra­vi­mą į dar­bą, pa­vyz­džiui, ap­žiū­ros me­tu, trak­tuo­ja kaip ne­pa­gar­bų, nein­for­ma­ty­vų, ne­jaut­rų el­ge­sį. Ta­čiau tu­ri­me su­pras­ti, kad pa­grin­di­nė gy­dy­to­jo, tei­kian­čio bū­ti­ną­ją pa­gal­bą, mi­si­ja yra su­teik­ti lai­ku ko­ky­biš­kas pa­slau­gas į jį be­si­krei­pian­čiam pa­cien­tui.

Iš Jū­sų ap­ra­šy­tos si­tua­ci­jos bei spe­cia­lis­tų paaiš­ki­ni­mo su­pran­ta­me, kad pa­grin­di­ne ne­pa­si­ten­ki­ni­mo prie­žas­ti­mi ta­po pra­šy­mas ma­mai ne­da­ly­vau­ti ope­ra­ci­jos me­tu.

Tė­vų no­ras bū­ti ša­lia vai­ko at­lie­kant tam tik­ras pro­ce­dū­ras, imant ėmi­nius ty­ri­mams, ap­žiū­rint vai­ku­tį ir pa­na­šiai mū­sų įstai­go­je vi­sa­da yra ger­bia­mas ir ska­ti­na­mas, nes tė­vų da­ly­va­vi­mas la­bai svar­bus ne tik dėl jau­čia­mo ne­ri­mo gy­dy­mo įstai­go­je, bet ir tei­gia­mai vei­kia ma­žo­jo li­go­niu­ko būk­lę neiš­ven­gia­mų skaus­min­gų po­ty­rių me­tu. Tai­gi Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je at­lie­kant pir­mi­nę vai­ku­čio ap­žiū­rą ir spren­džiant dėl to­les­nės gy­dy­mo tak­ti­kos pa­rin­ki­mo tė­vai, esant ga­li­my­bei, vi­sa­da da­ly­vau­ja. Sie­kia­me su­da­ry­ti są­ly­gas tė­vams bū­ti ša­lia vai­ko vi­są lai­ką, iš­sky­rus kai tai prieš­ta­rau­ja ge­riau­siems vai­ko in­te­re­sams ar­ba truk­do at­lik­ti me­di­ci­ni­nes pro­ce­dū­ras. Dėl šios prie­žas­ties pa­cien­tą ly­din­čių as­me­nų da­ly­va­vi­mas ope­ra­ci­nė­je, at­lie­kant chi­rur­gi­nes ope­ra­ci­jas, kol kas nė­ra lei­džia­mas.

Sup­ran­ta­me, kad tė­vams vai­ko trau­ma yra daug emo­ci­nių iš­gy­ve­ni­mų ke­lian­tis įvy­kis, ta­čiau gy­dy­mo įstai­go­je ga­lio­ja tam tik­ros tvar­kos, ku­rių ne­si­lai­ky­mas ga­li ap­sun­kin­ti ko­ky­biš­kų pa­slau­gų tei­ki­mą.“