Šiais metais Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams gelbėtojams 33 kartus teko vykti į gaisrus atvirose teritorijose. Tai 18 kartų daugiau negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tarnybos pareigūnai pataria, į ką atkreipti dėmesį poilsiaujant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje.
„Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, – viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai“, – sakė Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Mindaugas Kandrotas.
Pareigūnas pažymėjo, jog itin didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Svarbu žinoti, kad laužus leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.
„Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Šašlykines, kepsnines ar kitokias priemones, skirtas kepimui, kurioms yra naudojama atvira liepsna, galima kurti ne arčiau kaip šešių metrų atstumu nuo pastatų ir degių medžiagų“, – saugaus elgesio taisykles priminė M. Kandrotas.
Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pastebi, kad dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškavežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Vykstantys į mišką poilsiauti gyventojai raginami atkreipti dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdyti visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastebėjus miške beįsiplieskiantį gaisrą būtina nedelsiant iškviesti ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112 arba miškininkus.
„Mėginkite ugnies plitimui užkirsti kelią, bandykite ją užgesinti patys, nelaukdami, kol ugnis išplis į didesnius plotus – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, jeigu ji įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis“,– patarimais dalijasi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.