„Bliu­zas Var­niams“ gi­mė iš gim­to­jo kraš­to il­ge­sio

„Kraš­te ma­no mie­las, at­gai­vi­ni ma­no sie­lą. Tu pri­pil­dai šir­dį, sie­lą tu iš­gy­dai. Pri­si­min­siu aš ta­ve – kur be­bū­čiau – Var­niai ma­no šir­dy­je“ – to­kie žo­džiai skam­ba var­niš­kio To­mo Bun­ke­vi­čiaus dai­no­je gim­ta­jam kraš­tui. Mu­zi­ka­lus vai­ki­nas tei­gia, kad dai­na „Bliu­zas Var­niams“ gi­mė niū­rų žie­mos va­ka­rą il­gin­tis gim­tų­jų Var­nių. Vil­niu­je gy­ve­nan­tis var­niš­kis, ap­lin­ki­nių va­di­na­mas Že­mai­čiu, nea­be­jo­ja, kad gim­ta­sis kraš­tas tu­ri di­de­lį įspau­dą ir svar­bią reikš­mę kiek­vie­no gy­ve­ni­me, o su­kur­tas kū­ri­nys – pui­kus to įro­dy­mas.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Mu­zi­ka­lu­mas – iš ma­mos

23-ejų To­mas Bun­ke­vi­čius gi­mė ir au­go Var­niuo­se. Mo­kė­si Var­nių Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus gim­na­zi­jo­je, Tel­šių re­gio­ni­nia­me pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re įgi­jo sta­ty­bi­nin­ko-ap­dai­li­nin­ko pro­fe­si­ją ir iš­va­žia­vo į Vil­nių. Ten, Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų ir di­zai­no ko­le­gi­jo­je, įgi­jo sta­ty­bos in­ži­ne­ri­jos pro­fe­si­nio ba­ka­lau­ro laips­nį ir šiuo me­tu dir­ba sta­ty­bos dar­bų va­do­vu.

Nors To­mo pro­fe­si­ja – ti­piš­kai vy­riš­ka, ta­čiau ja­me sly­pi ir me­niš­ka gys­le­lė. Jau­nuo­lį nuo vai­kys­tės ly­di mu­zi­ka ir įvai­rūs mu­zi­kos inst­ru­men­tai.

„Ma­no ma­ma la­bai mu­zi­ka­li, tad dar pra­di­nė­se kla­sė­se nu­ve­dė ma­ne į mu­zi­kos mo­kyk­lą. Ten mo­kiau­si gro­ti sak­so­fo­nu. Bai­gęs mu­zi­kos mo­kyk­lą pa­da­riau po­ros me­tų per­trau­ką. O po to, pa­ska­tin­tas sa­vo kai­my­no, pui­kaus mu­zi­kan­to Ar­tū­ro Bar­ta­šiaus, pra­dė­jau gro­ti būg­nais. To iš­mo­kau mu­zi­kuo­da­mas inst­ru­men­ti­nia­me-vo­ka­li­nia­me an­samb­ly­je „Sma­ge ded“. Beg­ro­jant an­samb­ly­je at­si­ra­do no­ras iš­mok­ti skam­bin­ti gi­ta­ra, tad ma­nau, kad di­dy­sis ma­no at­si­vė­ri­mo į mu­zi­ką lū­žis ir įvy­ko tuo me­tu“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Su­kū­rė gru­pę

Po ku­rio lai­ko an­samb­lis „Sma­ge ded“ iši­ro, bet no­ras mu­zi­kuo­ti ne­din­go. Neil­gai tru­kus ini­cia­ty­vus jau­nuo­lis su bend­ra­min­čiais su­bū­rė jau­ni­mo mu­zi­kos gru­pę „Exp­rom­tu“. „Tur­būt, kaip ir kiek­vie­na gru­pė, neiš­ven­gė­me mu­zi­kan­tų kai­tos. Kai su­si­bū­rė­me, gro­jo­me še­šie­se, o da­bar esa­me tri­se. At­lie­ka­me įvai­raus sti­liaus mu­zi­ką – po­pro­ką, kant­ri ro­ką, leng­vą­jį džia­zą, bliu­zą. Mus, gro­jan­čius gru­pė­je, sie­ja no­ras tie­siog gro­ti“, – apie gru­pės veik­lą kal­bė­jo To­mas. Šiuo me­tu gru­pę su­da­ro vo­ka­lis­tas ir akus­ti­ne gi­ta­ra gro­jan­tis Juo­za­pas Ri­mei­ka, bo­si­ne gi­ta­ra gro­jan­tis Vi­lius Va­si­liaus­kis bei pri­ta­rian­ty­sis vo­ka­las ir būg­ni­nin­kas T. Bun­ke­vi­čius.

Gru­pė ak­ty­vi Var­nių vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Nuo pat įsi­kū­ri­mo ji da­ly­vau­ja Var­nių kul­tū­ros cent­ro or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se. Taip pat va­žiuo­ja kon­cer­tuo­ti ir į ki­tus mies­tus.

Dai­na Var­niams

Šiais me­tais šven­tė­je „Var­nių ker­mo­šius“ pri­sta­ty­ta dai­na „Bliu­zas Var­niams“. Jos au­to­rius var­niš­kis T. Bun­ke­vi­čius tei­gė, kad idė­ja pa­ra­šy­ti dai­ną ki­lo praė­ju­sių me­tų žie­mą, il­gin­tis gim­to­jo kraš­to. Anot vai­ki­no, nors ir ne­gy­ve­na Že­mai­ti­jo­je, gim­tinė – vi­sa­da jo šir­dy­je. Tur­būt ne vel­tui dar­bi­nė­je ap­lin­ko­je Vil­niu­je kraš­tie­tis yra ga­vęs Že­mai­čio pra­var­dę.

„Tam­sius ir il­gus va­ka­rus mėgs­tu pra­leis­ti su gi­ta­ra ran­ko­se. Bu­vo gan il­gas lai­ko tar­pas, kai ne­grį­žau na­mo. To­dėl na­tū­ra­liai ir ki­lo min­tis, kad rei­kia ką nors su­kur­ti Var­niams. Man kū­ry­ba aso­ci­juo­ja­si su me­lo­di­ja, tad vi­sa­da pir­ma at­si­ran­da me­lo­di­ja, o pa­skui teks­tas. Atė­jus šiam pa­va­sa­riui at­si­ra­do no­ras iš­gry­nin­ti ši­tą dai­ną ir pa­da­ry­ti įra­šą“, – pa­sa­ko­jo mu­zi­ka­lus vai­ki­nas.

Aran­žuo­ti kū­ri­nį jam pa­dė­jo kraš­tie­tis J. Ri­mei­ka.

Me­lo­din­gai ap­dai­nuo­ti Var­nių mies­te­lio ob­jek­tai ir vie­tos, li­te­ra­tū­ri­nė kal­ba, per­si­py­nu­si su sod­riu že­mai­tiš­ku žo­džiu, ne­pa­li­ko abe­jin­gų. Po dai­nos prem­je­ros To­mas tvir­ti­no su­lau­kęs daug gra­žių at­si­lie­pi­mų ir pa­gy­rų.

„At­li­kė­jams, o kar­tu ir man, ma­nau, la­bai svar­bu yra at­ga­li­nis ry­šys. Tai mo­ty­vuo­ja ir su­ke­lia no­rą da­ry­ti tai, ką da­rai. Aš sa­vo gy­ve­ni­mo tur­būt ir neį­si­vaiz­duo­čiau be mu­zi­kos, ji man pa­de­da at­si­pa­lai­duo­ti ir pui­kiai pra­leis­ti lai­ką“, – kal­bė­jo vai­ki­nas.

Dai­na „Bliu­zas Var­niams“ – ne pir­mas To­mo kū­ri­nys. Kur­ti jis pra­dė­jo vos pra­mo­kęs gro­ti gi­ta­ra. Vai­ki­no tei­gi­mu, jo kū­ry­bo­je at­si­spin­di dau­ge­lis kas­die­nių iš­gy­ve­ni­mų – emo­ci­jos, nuo­ty­kiai, min­tys, pa­mąs­ty­mai bei ki­ti da­ly­kai iš gy­ve­ni­mo. Be mu­zi­kos ir kū­ry­bos, var­niš­kis lais­va­lai­kiu mėgs­ta iš­vy­kas į gam­tą bei ke­lio­nes mo­to­cik­lu.

„Ar­ti­mi žmo­nės ir po­mė­giai man su­tei­kia di­džiau­sią lai­mę. Ma­nau, žmo­gus, ku­ris tu­ri po­mė­gių, tiks­lų, no­rų, vi­sa­da at­ras dva­si­nę ra­my­bę ir bus lai­min­gas“,– nea­be­jo­ja T. Bun­ke­vi­čius.