Telšių visuomenės sveikatos centre (VSC) atlikta reorganizacija. Apie jos naudą, sveikatos saugos kontrolę, specialistų atliekamus tyrimus ir vasariškas sveikatos problemas kalbėjomės su VSC direktoriumi ir specialistais.
Po reorganizacijos darbuotojų skaičius nepakito
Įvyko Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizacija – nuo liepos pirmosios šios tarnybos teisės ir pareigos buvo išdalintos visuomenės sveikatos centrams apskrityse, tad pastarieji įgavo daugiau savarankiškumo. Pasak VSC direktoriaus Sauliaus Dovydaičio, Telšių VSC dabar tiesiogiai priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl tikimasi, jog sprendimai bus priimami greičiau, nebereikės pirma kreiptis į reorganizuotą tarnybą.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Rima Razguvienė tikino: „Telšių VSC po reorganizacijos darbo vietų skaičius nekito.“ Nuo šiol Telšių VSC atlieka daugiau funkcijų, o tam biurokratinis aparatas nebuvo padidintas, todėl šitaip sutaupomos valstybės biudžeto lėšos.
Ši reorganizacija visuomenei naudinga tuo, jog apskričių gyventojai turės galimybę gauti leidimus dėl veiklos, susijusios su nuodingomis medžiagomis, ar ne maisto prekės higieninius pažymėjimus medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu. Žmonėms nereikės niekur vykti, šias paslaugas jie gaus savo gyvenamojoje vietoje.
Dėmesys ugdymo įstaigoms
Kadangi iki rugsėjo liko vos mėnuo, šiuo metu aktualiausi yra mokyklų tikrinimai. Jie bus atliekami tik po rugsėjo pirmosios, kai bendrojo lavinimo įstaigos pradės dirbti įprastine tvarka. Dėmesys yra kreipiamas į mokinių laikyseną, maitinimą. Šiais metais atsiras pokyčių maitinimo srityje.
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Banevičienė pasakojo, kad prieš porą metų buvo priimtas itin griežtas nutarimas, pagal kurį kiekvieną savaitės dieną valgiaraštyje privalo būti skirtingas maistas: žuvies, mėsos, miltiniai patiekalai. Tačiau diskusijų šis nutarimas susilaukė dėl to, kad iš vaikų būtų atimta pasirinkimo laisvė, nes, pavyzdžiui, žuvies dieną jiems nebūtų įmanoma gauti mėsos patiekalų. Taip norima skatinti mitybos įvairovę, tačiau mokinys, nemėgstantis vieno ar kito patiekalo, tą dieną gali iš viso atsisakyti pietų. Tai nebūtų itin sveika. Nepaisant to, šiais metais nutarimas bus įgyvendintas kiek liberalesne forma. Taip pat dalykai, kurie buvo anksčiau tik nerekomenduojami, taps draudžiami visiškai. Nors mokyklos būdavo perspėjamos dėl valgiaraščio sudarymo, tačiau jos turėdavo teisę nieko nekeisti.
„Pagrindinis mūsų skyriaus uždavinys – mažinti ūkio subjektų teikiamų paslaugų neigiamą įtaką žmonių sveikatai“, – pabrėžė R. Banevičienė.
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus darbuotojai taip pat tikrina kirpyklas, soliariumus, baseinus, ligonines. Pasak vyriausiosios specialistės, tikrinamų įstaigų vadovams apie apsilankymą yra pranešama prieš dešimt dienų. Žinoma, yra atliekama operatyvioji kontrolė pagal skundus. Tačiau pašnekovė pažymėjo, kad skųstis dar nėra įprasta: „Aktyvesni yra konkurentai aplinkiniuose rajonuose, o ne patys paslaugos gavėjai.“
Geriamojo vandens kokybė
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Raibužis pasakojo, kad jie gauna pranešimus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie nėščiąsias arba moteris, auginančias kūdikius iki šešių mėnesių. Gavę pranešimus, specialistai vyksta paimti mėginių iš šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja minėtosios moterys. Per pastarąjį pusmetį buvo gautas 31 pranešimas apie nėščiąsias. Paimti mėginiai yra perduodami Klaipėdos nacionalinei laboratorijai, kurios atsiųsti atsakymai būna įvertinami. Tuomet VSC informuoja moteris, ar naudojamų šulinių vanduo yra tinkamas pagal nitritų ir nitratų nustatytas normas. Per pastarąjį pusmetį ištirta 20 šulinių, iš jų 5 neatitiko reikalavimų. Vyriausiasis specialistas sakė: „Mes tik informuojame, negalime uždrausti.“ Šuliniai turi būti tam tikru atstumu nuo tvartų ar garažų, didelę įtaką sveikatai turi ir pačių šulinių įrengimas.
Sveikatos problemos vasarą
Net ir lietuvišką vasarą karštis kelia nemažai problemų. Pervargimas nuo didelio karščio atsiranda dėl to, kad pakyla žmogaus kūno temperatūra, asmuo ima stipriai prakaituoti ir organizmas netenka reikalingo vandens. Dėl šios priežasties dažnai atsiranda troškulys, nuovargis, galvos svaigimas, pilvo ir kojų skausmai. Jeigu žmogus pasijautė blogai, VSC darbuotojai rekomenduoja sunegalavusįjį nuvesti į vėsią vietą, atlaisvinti drabužius ir uždėti šaltą kompresą, duoti atsigerti ko nors rūgštaus.
Šiuo metu gyventojai dažniau buriasi gamtoje ir vartoja mėsos produktus, laikomus netinkamomis sąlygomis. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Abromavičius aiškino: „Vasarą žarnyno infekcijų atvejų padaugėja dėl netinkamo maisto.“ Šiltajam metų laikui būdingi ir Laimo ligos protrūkiai, tačiau kasmet Telšių apskrityje jų nei daugėja, nei mažėja.