Gy­ven­to­jo ne­ri­mas: ar eko­lo­giš­ka upe­ly­je pa­lik­ti nu­pjau­tą žo­lę?

Į „Tel­šių ŽI­NIŲ“ re­dak­ci­ją krei­pė­si tel­šiš­kis. Praė­ju­sią sa­vai­tę ra­miai sau vaikš­ti­nė­da­mas su­tvar­ky­ta Mas­čio eže­ro pa­kran­te pa­si­pik­ti­no iš­vy­dęs to­kį vaiz­dą – Be­var­dis upe­lis, įte­kan­tis į Mas­čio eže­rą, bu­vo pil­nas pri­gul­dy­tas nu­pjau­tos žo­lės.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Vie­ni va­lo, ki­ti ter­šia

Tel­šiš­kis tik­rai ne prieš žo­lės pjo­vi­mą. Jis kaip tik – už tvar­ką. „Ge­rai, kad vyks­ta tvar­ky­mo dar­bai ir šie­nau­ja­ma žo­lė, ta­čiau pik­ta da­ro­si, kai vie­ni upe­lį ir jo šlai­tus tvar­ko, o ki­tiems tai nė mo­tais“, – py­ko vy­riš­kis.

Tik­ra tie­sa. „Tel­šių ŽI­NIOS“ ne kar­tą ra­šė apie Nau­ja­mies­čio mo­kyk­los mo­ki­nių tal­kas prie šio upe­lio: šlai­tai su­tvar­ky­ti, ak­me­nu­kai ati­deng­ti, upe­liu­kas iš­va­ly­tas. Ta­čiau šian­dien vaiz­das vi­sai ki­tas.

Vy­riš­kis, žvelg­da­mas į upe­ly­je su­vers­tą žo­lę, svars­tė: „Jei­gu jos neišg­riebs, ji ten ir su­pus, o pu­vė­sis nu­plauks į Mas­čio eže­rą. O dar sa­ko­ma, kad jau jo­kie ter­ša­lai į Mas­tį ne­be­te­ka. Ar čia eko­lo­giš­ka? Net me­lio­ra­ci­jos grio­viuo­se lau­kuo­se nie­kas taip ne­da­ro!“

Dar­bai dar ne­baig­ti

Mi­nė­to­je vie­to­je prie Be­var­džio upe­lio žo­lę šie­nau­ja Tel­šių se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai. Se­niū­nas Čes­lo­vas Ubar­tas dė­ko­jo žmo­nėms už pa­sta­bu­mą ir pa­ti­ki­no, jog dar­bai tik pra­si­dė­jo, o žo­lė, gu­lin­ti upe­ly­je, bus iš­trauk­ta iš van­dens ant šlai­tų, kur ji ir su­džius.

Eže­ro būk­lė nė­ra blo­gi­na­ma

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ro­ber­ta Nor­ke­vi­čie­nė paaiš­ki­no, jog bio­lo­giš­kai skai­džios at­lie­kos, ypač di­des­nis jų kie­kis, kai jų ne­be­ge­ba su­skai­dy­ti van­dens or­ga­niz­mai, ska­ti­na eut­ro­fi­ka­ci­nius pro­ce­sus. Tai pa­blo­gi­na van­dens tel­ki­nio būk­lę, ta­čiau šiuo at­ve­ju fo­to­fik­sa­ci­ja pa­da­ry­ta, kai šie­na­vi­mo dar­bai dar ne­bu­vo pa­baig­ti.

„Mū­sų tu­ri­mo­mis ži­nio­mis, te­ri­to­ri­jo­je pa­bai­gus pjau­ti žo­lę, ji vi­sa­da iš upe­lio yra su­ren­ka­ma ir pa­ša­li­na­ma tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, to­dėl šiuo at­ve­ju nei upe­lio, nei Mas­čio eže­ro būk­lė nė­ra blo­gi­na­ma“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tė.

Nė­ra tvar­kos

Tik iš­siaiš­ki­nu­si, koks Be­var­džio upe­lio li­ki­mas, re­dak­ci­ja su­lau­kė ki­to mies­te­lė­no pa­sta­bų dėl ne­tvar­kin­gai pjau­na­mos žo­lės – ir vėl Mas­čio eže­ro pa­kran­tė­je. Šį­kart kal­bė­ta apie te­ri­to­ri­ją už Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“. Žmo­gus pik­ti­no­si, ko­dėl ten ne­su­ren­ka­ma nu­pjau­ta žo­lė: „Vaiz­das ne­koks, tik­rai ne­puo­šia pa­kran­tės. Su­džiū­vu­si nu­pjau­ta žo­lė gu­li kuokš­tais. Ar jau už mu­zie­jaus mums ne­bes­var­bu, koks vaiz­das pa­kran­tė­je?“