Birželio 24-ąją minima bene svarbiausia lietuvių vasaros šventė – Joninės, dar kitaip vadinama Rasomis. Istorikė, gidė, Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė Janina Bucevičė šią dieną kasmet pažymi ypatingai – draugų būryje, su kolegomis ar keliaudama. Anot varduvininkės, kitaip ir būti negali – juk tądien švenčia visa Lietuva.
„Janinos vardas man neša laimę. Juk Jono vardo hebrajų kalba reikšmė – „Dievas gailestingas“, o ir Joninės – tai valstybinė šventė. Iš tiesų esu palaiminta“, –
sakė J. Bucevičė.
Telšiai – mylimas miestas
Nuo ketverių metų Telšiuose gyvenanti J. Bucevičė teigė save laikanti tikra telšiške. Žemaitijos sostinė – jai gražiausias ir mieliausias miestas pasaulyje, nors Telšiai ir nėra jos gimtasis miestas.
„Man patinka atšiaurokas, bet tikras žemaičių būdas. Gal todėl, kad ir aš pati gimiau tolimojoje Šiaurėje, Sibire, miškuose netoli Tomsko, nes mano tėveliai sovietų valdžios 1945–1948 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten gimė mano sesuo Erika, o paskui ir aš“, – apie savo gyvenimo pradžią pasakojo pašnekovė.
Istorikės J. Bucevičės tyrinėjimų kryptis – Žemaitijos istorija, o ypač Telšių miesto.
Pašnekovė kalbėjo, kad nors jos tėvai ir nebuvo istorikai, domėjosi šia disciplina, kultūra ir tą patį skatino daryti savo vaikus.
„Istorija man lyg mozaika, kai po kruopelytę bandai sudėlioti praeities dėlionę, sugrąžinti ateičiai prarastą paveldą. Mano tėvai nebuvo profesionalūs istorikai, bet domėjosi istorija, žinojo daug įvairiausių pasakojimų, legendų, padavimų. Keliaudavome motociklu po Žemaitiją, lankydavome jos piliakalnius, šventoves, muziejus. Gal todėl ir man patinka keliauti, ieškoti, atrasti. O profesionaliai domėtis istorija pastūmėjo mokytoja Nijolė Bartkienė. Aš – Vilniaus universiteto auklėtinė“, – apie savo specialybę pasakojo Telšiuose žinoma moteris. Istorikė svarstė, kad gal renkantis profesiją įtakos turėjo ir jos gyvenamoji vieta – ypatingas Palangos gatvės kalnelis. Ant jo užaugo ir žymūs istorikai prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Adomas Butrimas, doc. Vacys Vaivada.
Vardas užkoduotas gimimo datoje
Janinos vardą pašnekovei išrinko močiutė Zofija. Bet, kaip sakė pati istorikė, vardą ji atsinešė gimdama. J. Bucevičės gimimo dieną, gruodžio 27-ąją, bažnytiniame kalendoriuje yra pažymėtos apaštalo Jono Evangelisto iškilmės.
„Žinoma, aš draugams bandžiau aiškinti, kad ir su vardadieniu mane reikia sveikinti gruodžio 27 dieną, bet jie pasakė: „Ne, ne, ne – vardadienis birželio 24 dieną.“ Ir man tai patinka. Pirma, tai – susitikimo, bendrystės su draugais ir bičiuliais džiaugsmas. O antra – turėti du tokius galingus dangiškus globėjus – Joną Krikštytoją ir Joną Evangelistą – ar gali būti geriau?“ – šypsojosi istorikė.
Joninių dieną varduvininkė kasmet sulaukia įvairių staigmenų: ryte prie durų randa didžiulę iš Žemaitijos laukų ir kitur surinktą gėlių puokštę ir nupintą vainiką, plūsta sveikinimai.
„Mane sveikina ir draugai, ir bendradarbiai. Su kolegomis išgeriame puodelį kavos, valgome tortą. Su draugais Jonines švenčiu įvairiai: kartais prie laužo gamtoje, o kartais keliaujame. Ir kaip galėčiau nešvęsti, kai su manimi kartu švenčia Jonines visa Lietuva?“ – kalbėjo telšiškė.
Bendravardžių mažėja
J. Bucevičė pasakojo, kad jos kartoje Janinos vardas gana populiarus – ją supa bendravardės. Pašnekovės giminėje yra dvi Janinos. Būta ir bendradarbių Janinų. Kai mokėsi mokykloje, jos gera draugė taip pat buvo Janina.
„Klasėje viename suole sėdėjome, tad mokytojams kviečiant mus atsakinėti reikėdavo ir pavardę šalia vardo pasakyti. Turiu nuostabią draugę Janiną Šalkauskytę, tai jei kartu einame gatve, pašauktos vardu atsisukame abi. Būna, kad sumaišo mūsų telefonų numerius. Tiesa, dabar su savo Janinos vardu jau jaučiuosi tampanti „nacionaline vertybe“. Deja, vaikus šiuo vardu jau ypač retai krikštija“, – pastebėjo istorikė.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
ak, dar viena vertybė. kaip džiugu