Daugelis gyventojų pasiryžta renovacijai siekdami sutaupyti šildymui. Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių modernizacija suteikia ir daugelį kitų naudų – nuo pagerėjusios gyvenimo kokybės iki gamtos išteklių tausojimo.
Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių yra pasenę, jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, prakiuręs stogas, nesandarios sienos, netolygiai pasiskirstanti šiluma butuose. Prie šios gausos problemų prisideda ir vis augančios sąskaitos už šildymą, kurios gerokai patuština gyventojų pinigines.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – pašalinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Vis dėlto, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Padidėjęs energinis efektyvumas
Įgyvendinus renovaciją daugiabučiai namai sunaudoja net 50–70 proc. mažiau šilumos energijos. Nors gyventojams tenka mokėti modernizacijos paskolą, tačiau tiek sumažėjusios sąskaitos už šildymą dažnai kompensuoja šias išlaidas. Be to, pakyla butų vertė nekilnojamojo turto rinkoje.
Pasak pašnekovės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengę, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Komfortiškesnis gyvenimas
Renovuotų daugiabučių gyventojai dažnai džiaugiasi visapusiškai pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis. Sutvarkyta aplinka aplink pastatą, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės bei praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, įstiklinti balkonai, estetiškas namo vaizdas prisideda prie patogesnio gyvenimo sąlygų.
„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja G. Burbienė.
Aplinkosauginės naudos
Be visų naudų gyventojams, modernizuoti daugiabučiai prisideda ir prie gamtos išteklių tausojimo bei švaresnio oro. Šalyje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šilumos energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. O įsidiegę alternatyvius energijos šaltinius dar labiau prisideda prie gamtos išsaugojimo.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia APVA atstovė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite sužinoti www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.