Dai­na­vos kraš­to pa­slap­tys

„Mes vi­si te­tu­ri­me troš­ki­mą – iš­ko­vo­ti Lie­tu­vai lais­vę ir, jei­gu Die­vo bus leis­ta, su vi­sa tau­ta da­ly­vau­ti to­je neį­si­vaiz­duo­ja­mo džiaugs­mo šven­tė­je, su vi­sa tau­ta kur­ti tik­rai lais­vą, kul­tū­rin­gą, de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pais pa­grįs­tą ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą.“  A. Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas

Tęs­da­mi pro­jek­tą, ku­rio tiks­las – pri­si­lies­ti prie Tau­tos did­vy­rių gy­ven­tų, vaikš­čio­tų vie­tų, ge­gu­žės 27 die­ną Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos 2 kla­sių mo­ki­niai ir auk­lė­to­jos, ly­di­mi Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių bend­ri­jos (LPKTB) Tel­šių sky­riaus pir­mi­nin­kės Adol­fi­nos Striau­kie­nės, va­žia­vo į Mer­ki­nę. Tai bu­vo edu­ka­ci­nė iš­vy­ka, kur tel­šiš­kiai su­si­pa­ži­no su Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų ko­vų is­to­ri­ja, Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio Gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­do par­ti­za­nų pul­ki­nin­ko Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go veik­la.

Mer­ki­nės kraš­to mu­zie­ju­je moks­lei­viai tu­rė­jo ga­li­my­bę vir­tua­liai da­ly­vau­ti Mer­ki­nės kau­ty­nė­se, įvy­ku­sio­se 1945 m. gruo­džio 15 d. tarp Lie­tu­vos par­ti­za­nų ir LTSR lo­ja­lių pa­jė­gų. Nors dėl ne­pa­lan­kiai su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių mū­šį par­ti­za­nai pra­lai­mė­jo, bet jiems pa­vy­ko prieš at­si­trau­kiant su­nai­kin­ti vals­čiaus ir mi­li­ci­jos būs­ti­nes su do­ku­men­tais, pa­štą bei pa­grob­ti gink­lų. Mer­ki­nės mū­šiu bai­gė­si ak­ty­vių par­ti­za­nų ko­vos veiks­mų eta­pas, pa­rei­ka­la­vęs daug au­kų. Dzū­ki­jo­je di­dė­jant NKVD pa­jė­gų kon­cent­ra­ci­jai, par­ti­za­nams te­ko skirs­ty­tis į ma­žes­nius ko­vi­nius vie­ne­tus ir vie­to­je at­vi­rų kau­ty­nių reng­ti pa­sa­las. Par­ti­za­nai ėmė įren­gi­nė­ti miš­kuo­se va­da­vie­tes, so­dy­bo­se bun­ke­rius.

Žy­gio me­tu Mer­ki­nės miš­kuo­se gim­na­zis­tai ap­žiū­rė­jo vie­tą, kur bu­vo įreng­ta A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go va­da­vie­tė, už­su­ko ir į miš­ko pro­sky­ną, kur bu­vo pa­da­ry­ta gar­sio­ji A. Ra­ma­naus­ko nuo­trau­ka su va­na­gė­liais ant pe­ties (pa­gal nuo­trau­ką tu­rė­jo­me ga­li­my­bę mu­zie­ju­je su­si­pa­žin­ti su iš­lie­ta bron­zi­ne skulp­tū­ra, ku­ri ru­de­nį bus iš­kil­min­gai ati­deng­ta mies­to aikš­tė­je), už­ko­pė ant Mer­ki­nės pi­lia­kal­nio, nuo ku­rio žvelg­da­vo va­das. Gi­das M. Čer­niaus­kas pa­pa­sa­ko­jo daug su­rink­tų šil­tų Mer­ki­nės gy­ven­to­jų pri­si­mi­ni­mų apie mo­ky­to­ją, kny­gą iš­kei­tu­sį į gink­lą dėl Tė­vy­nės lais­vės, par­ti­za­ną idea­lis­tą, vie­ną švie­siau­sių po­ka­rio gink­luo­tos re­zis­ten­ci­jos as­me­ny­bių – A. Ra­ma­naus­ką, gi­mu­sį 1918 m. ko­vo 6 d. JAV.

Mer­ki­nė gar­si ne tik ak­ty­viu par­ti­za­ni­niu pa­si­prie­ši­ni­mu so­vie­tų oku­pan­tams. Mies­te­ly­je XVII a. daž­nai ap­si­sto­da­vo ATR ka­ra­lius Sta­nis­lo­vas Va­za. Val­do­vas čia ir mi­rė.

Mo­ki­niai už­ko­pė į Mer­ki­nės ap­žval­gos bokš­tą, nuo ku­rio at­si­ve­ria nuo­sta­bus Ne­mu­no vin­gis.

Ke­lio­nės me­tu ap­lan­ky­ti ir Drus­ki­nin­kai. Grū­to par­ke ap­žiū­rė­ję va­go­ną, ku­riuo bu­vo ga­be­na­mi trem­ti­niai į Si­bi­rą, jau­nuo­liai, su­li­pę į jį, da­li­jo­si min­ti­mis, spė­lio­jo, ką te­ko pa­tir­ti ir iš­gy­ven­ti žmo­nėms, kaip gy­vu­liams ga­be­na­miems į ne­ži­nią be van­dens, bad­mi­riau­jant.

Pap­ra­mo­gau­ta ke­lian­tis kel­tu­vais ir apy­lin­kes ste­bint iš aukš­ty­bių, ra­gau­jant drus­kin­gą mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. Pa­vaikš­ti­nė­ta po taip K. M. Čiur­lio­nio mėg­tas apy­lin­kes, gro­žė­ta­si lyg cuk­ri­niais rai­ži­niais iš­puoš­tais mies­to me­di­nu­kais. Bu­vu­sios trem­ti­nės pa­si­mė­ga­vo pro­ce­dū­ro­mis Drus­ki­nin­kų is­to­ri­nė­se gy­dyk­lo­se.

Grįž­da­mi na­mo dar su­sto­jo­me prie me­mo­ria­lo Kryž­kal­ny­je, pa­ger­bė­me Lie­tu­vos par­ti­za­nų ir jų rė­mė­jų, paau­ko­ju­sių gy­vy­bes už Tė­vy­nės lais­vę ne­ly­gio­je po­ka­rio ko­vo­je prieš so­vie­tų oku­pan­tus, at­mi­ni­mą. Me­mo­ria­le – plie­ni­nė­se Vy­čio kry­žiaus ste­lo­se, sim­bo­li­zuo­jan­čio­se par­ti­za­nų ski­ria­mą­jį ženk­lą – įra­šy­ti var­dai žmo­nių, pa­dė­ju­sių gal­vas nuo­žmio­je po­ka­rio ko­vo­je už mū­sų ša­lies lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę.

Kar­tų bend­rys­tė, su­si­pa­ži­ni­mas su gy­vą­ja Tau­tos is­to­ri­ja – tiks­las, ku­rio ve­da­ma LPKTB Tel­šių sky­riaus pir­mi­nin­kė A. Striau­kie­nė net ke­tu­ris kar­tus do­va­no­jo gim­na­zis­tams edu­ka­ci­nes iš­vy­kas, paaug­lių at­min­ty­je pa­lik­sian­čias is­to­ri­nę ver­tę.

Gra­ži ir pra­smin­ga mi­si­ja. Ger­bia­ma Adol­fi­na, jau­ni­mas ir juos ly­dė­ju­sios mo­ky­to­jos nuo­šir­džiai Jums dė­ko­ja.

Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Vi­li­ja VAI­ČIU­LIE­NĖ