Iš ko su­si­de­da elekt­ros kai­na ir ko­dėl da­bar ji to­kia aukš­ta?

Iki pra­si­de­dant elekt­ros rin­kos li­be­ra­li­za­ci­jai, re­tas su­si­mąs­tė­me, kaip elekt­ra pa­sie­kia na­mus ar kas su­da­ro jos kai­ną. Da­bar, kai rei­kia rink­tis ne­prik­lau­so­mą tie­kė­ją, šie klau­si­mai ky­la dau­ge­liui. Tad kas su­da­ro elekt­ros kai­ną, ko­dėl ji kin­ta ir ar tik­rai vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas elekt­rą šian­dien par­duo­da pi­giau?
Kas su­da­ro elekt­ros kai­ną?
Elekt­ros kai­ną su­da­ro ne vie­na de­da­mo­ji:
• tai elekt­ros ener­gi­jos sa­vi­kai­na, už ku­rią elekt­ra yra per­ka­ma elekt­ros bir­žo­je, ir tie­ki­mo kai­na, nu­sta­to­ma tie­kė­jo;
• VERT (Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­bos) nu­sta­to­ma pa­pil­do­ma de­da­mo­ji prie skirs­ty­mo pa­slau­gos kai­nos, skir­ta vi­suo­me­ni­nio tie­kė­jo pa­tir­tiems nuo­sto­liams deng­ti;
• „Litg­rid“ elekt­ros ener­gi­jos per­da­vi­mo pa­slau­gos kai­na už per­siun­ti­mo aukš­tos įtam­pos elekt­ros ener­gi­jos per­da­vi­mo tink­lais;
• taip pat „Litg­rid“ kai­na už sis­te­mi­nes pa­slau­gas, ku­rios už­tik­ri­na ener­ge­ti­kos sis­te­mos dar­bo sta­bi­lu­mą ir pa­ti­ki­mu­mą, sis­te­mi­nių ava­ri­jų pre­ven­ci­ją ir lik­vi­da­vi­mą;
• ESO elekt­ros ener­gi­jos skirs­ty­mo vi­du­ti­nės ir že­mo­sios įtam­pos tink­lais kai­na;
• VIAP (vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­kan­čių pa­slau­gų) kai­na, ku­rią nu­sta­to Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba;
• mo­kes­čiai, ku­rie tai­ko­mi už elekt­ros ener­gi­ją, įpras­tai PVM ir ak­ci­zo mo­kes­čiai.
Ko­dėl elekt­ros kai­na nuo­lat kin­ta?
Vi­sų pir­ma elekt­ros par­da­vi­mo kai­na var­to­to­jams tie­sio­giai pri­klau­so nuo elekt­ros kai­nos elekt­ros bir­žo­je, iš ku­rios ją per­ka tie­kė­jai. Elekt­ros kai­nai bir­žo­je įta­kos da­ro daug išo­rės veiks­nių. Pa­vyz­džiui, da­bar re­kor­diš­kai au­gan­čią elekt­ros kai­ną le­mia aukš­ta du­jų kai­na fi­nan­sų rin­ko­se.
„Du­jų kai­ną rin­ko­se nuo praė­ju­sių me­tų ru­dens į vir­šų tem­pė geo­po­li­ti­niai veiks­niai (Ru­si­ja ri­bo­jo du­jų pa­siū­lą Eu­ro­pai) bei prieš mė­ne­sį įvy­ku­si Ru­si­jos ir Uk­rai­nos ka­ri­nio konf­lik­to es­ka­la­ci­ja. Ko­dėl kal­ba­me apie du­jų kai­ną? To­dėl, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je du­jos su­da­ro iš­ties ne­ma­žą da­lį vi­so­je elekt­ros ga­my­bos struk­tū­ro­je. „Our­worl­din­da­ta“ tink­la­la­pio duo­me­ni­mis, 2021 m. Lie­tu­vo­je 34 pro­c. elekt­ros bu­vo pa­ga­min­ta iš du­jų, Ita­li­jo­je per­nai 48 pro­c. elekt­ros bu­vo pa­ga­min­ta iš du­jų, Lat­vi­jo­je – 38 pro­c., Ny­der­lan­duo­se – 44 pro­c. To­les­nė du­jų kai­nų di­na­mi­ka yra tam tik­ra pra­sme X fak­to­rius, ku­ris ne­ma­ža da­li­mi nu­lems ir elekt­ros kai­nų di­na­mi­ką Lie­tu­vo­je, taip pat ki­to­se ES vals­ty­bė­se na­rė­se“, – si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja eko­no­mis­tas Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas.
Ant­ra, elekt­ros kai­na kin­ta, kai kei­čia­mos ki­tos elekt­ros kai­nos de­da­mo­sios. Pa­vyz­džiui, da­bar dėl to, kad vis dar vi­siš­kai ne­li­be­ra­li­za­vo­me rin­kos ir vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas elekt­rą par­duo­da pi­giau, nei per­ka, rei­kia pa­deng­ti su­si­da­riu­sį nuo­sto­lį. Jis yra den­gia­mas per VERT 2022 m. pir­ma­jam pus­me­čiui nu­sta­ty­tą elekt­ros kai­nos de­da­mą­ją. Ji yra 10 kar­tų di­des­nė nei ta, ku­rią tu­rė­jo­me 2021 me­tais (da­bar – 1,192 ct/kWh, bu­vo – 0,112 ct/kWh be PVM).
Ko­dėl vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas ga­li pa­siū­ly­ti ki­to­kią kai­ną nei ne­prik­lau­so­mi tie­kė­jai?
Vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas šiuo me­tu siū­lo me­na­mai ma­žes­nę kai­ną, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad elekt­ra var­to­to­jams yra pi­ges­nė. Vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas elekt­rą per­ka dar bran­giau nei ne­prik­lau­so­mi tie­kė­jai, nes ne­su­da­ro il­ga­lai­kių kont­rak­tų. O par­duo­da var­to­to­jams pi­giau. To re­zul­ta­tas – vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas per 2021 me­tus pa­ty­rė apie 104 mln. Eur nuo­sto­lį. Tą nuo­sto­lį kom­pen­suo­ja vi­si elekt­ros var­to­to­jai per pa­pil­do­mą elekt­ros kai­nos de­da­mą­ją, ku­rią nu­sta­to vals­ty­bė. To­dėl da­bar at­ro­do, kad vi­suo­me­ni­nis tie­kė­jas siū­lo ma­žes­nę elekt­ros kai­ną, bet taip iš tik­rų­jų nė­ra, tik tą pa­bran­gi­mą rei­kės su­mo­kė­ti vė­liau.
Sus­tab­dy­ti au­gan­čią vi­suo­me­ni­nio tie­kė­jo sko­lą ga­li­ma vi­siš­kai įgy­ven­di­nus elekt­ros rin­kos li­be­ra­li­za­ci­ją, ku­ri, eko­no­mis­to A. Iz­go­ro­di­no tei­gi­mu, il­gai­niui elekt­ros kai­ną ma­žins: „Kuo di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja elekt­ros rin­ko­je, t. y. kuo di­des­nė yra elekt­ros tie­kė­jų pa­siū­la, tuo ge­riau yra elekt­ros var­to­to­jams – vers­lui ir gy­ven­to­jams. Net­gi tuo at­ve­ju, jei elekt­ros kai­na rin­ko­se lie­ka aukš­ta, elekt­ros rin­kos li­be­ra­li­za­ci­ja vis tiek yra nau­din­ga elekt­ros var­to­to­jams. Pa­vyz­džiui, di­des­nis elekt­ros tie­kė­jų skai­čius ga­li lem­ti, kad elekt­ros tie­kė­jai klien­tams ga­li siū­ly­ti pa­trauk­les­nę, lanks­tes­nę kai­no­da­rą, tam tik­ra pra­sme – įdo­mes­nius elekt­ros pir­ki­mo pla­nus.
Sa­vo ruož­tu, ma­žė­jant įtam­pai elekt­ros rin­ko­je, di­des­nė kon­ku­ren­ci­ja ati­tin­ka­mai lems ir ga­lu­ti­nės elekt­ros kai­nos var­to­to­jams ma­žė­ji­mą. Mo­no­po­li­nė­je rin­ko­je vie­nas tie­kė­jas, ne­tu­rin­tis kon­ku­ren­tų, ne­bus lin­kęs at­si­žvelg­ti į var­to­to­jų in­te­re­sus, to­dėl ga­li tai­ky­ti di­des­nį ant­kai­nį, kas il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ga­li reikš­ti ir aukš­tes­nes nei li­be­ra­lio­je elekt­ros rin­ko­je elekt­ros kai­nas.“