Germanto vilos gelbėjimo planas: steigti regioninį parką

Politikai nusitaikė į Germanto kraštovaizdžio draustinį. Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijai pristatyta idėja steigti Germanto regioninį parką. Nerimaujama dėl Germanto kraštovaizdžio draustinio įveiklinimo ir apylinkėse esančių Europos Bendrijos svarbos buveinių. Esą įsteigus regioninį parką būtų galima lengviau pritraukti papildomų investicijų, sukurti naujų darbo vietų, skirti lėšų teritorijai tvarkyti, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą. Taip pat įkūrus regioninį parką bus galima numatyti rekreacines vietas šiuo metu esančioje Germanto kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir atsiras galimybė įtraukti naujas teritorijas į regioninio parko teritoriją.
Tačiau pagrindinė šios iniciatyvos priežastis – politikai neranda kitų būdų, kaip sutvarkyti ir įveiklinti nemažai metų draustinyje merdėjančią Germanto vilą. Įsteigtas regioninis parkas leistų atlikti draustinio teritorijos zonų skirstymą ir žemę, kurioje griūva vilos pastatai, pritaikyti rekreacijai. Taigi būtų atrištos rankos naujoms statyboms.

Antanas NEKRAŠIUS

Idėją steigti Germanto regioninį parką praėjusį antradienį Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariams pristatė Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėja Indrė Žutautienė. Pasak jos, šiandien Germanto kraštovaizdžio draustinyje nėra galimybės tikslinti ribų, numatant jame atskiras, rekreacijai skirtas teritorijas.
„Kodėl mes šiandien keliame Germanto regioninio parko steigimo klausimą? Dėl to, kad turime Germanto ežero rytinę pakrantę, vadinamąjį „begemotą“, kurioje Savivaldybė norėjo įrengti gyventojų poilsiui skirtą infrastruktūrą, pastatyti gelbėtojų bokštelį ir pan. Tačiau ten yra miško paskirties žemė ir dėl draustinio mes negalime keisti jos paskirties, kaip ir joje įrengti jau minėtą infrastruktūrą. Nes tai yra draudžiama, – kalbėjo Architektūros skyriaus vedėja. – Taip pat Germanto draustinis labai apriboja pietinėje ežero dalyje esančios Germanto vilos plėtros galimybes, vystymą ir patrauklumą. Kreipėmės į Žemaitijos nacionalinį parką, kuris šiuo metu administruoja Germanto kraštovaizdžio draustinį. Parko direktorius Ramūnas Lydis mato tik vieną galimybę, kaip mes galėtume šias teritorijas pritaikyti visuomenei – steigti Germanto regioninį parką.“
Tokio pat patarimo, anot I. Žutautienės, Savivaldybė sulaukusi ir iš LR aplinkos ministerijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistų. Esą pastarieji 2008 m. buvo parengę Germanto regioninio parko steigimo galimybių studiją, kurioje numatyti trys galimi plėtros variantai: mažasis, vidutinis ir didysis.
Minimali Germanto regioninio parko teritorija apimtų Buožėnų geomorfologinį draustinį, Germanto kraštovaizdžio draustinį, Abokų botaninį-zoologinį draustinį bei Vilkančių geomorfologinį draustinį. Prie vidutinio dydžio parko teritorijos (prie jau minėtų draustinių) būtų prijungti pietų pusėje esantys valstybiniai miškai, o jei būtų pasirinktas didysis parko plėtros variantas – dar ir pietvakariuose esantys miškai.
Tačiau Savivaldybė, anot Architektūros skyriaus vedėjos, siūlytų steigti mažesnio dydžio nei numatyta minimali parko teritoriją. Iš jos būtų išbrauktos konfliktinės zonos – Lieplaukė ir Džiuginėnai, kuriose šiandien sparčiai urbanizuojamos, žmonės statosi namus ir pan.
Parko pliusai ir minusai
I. Žutautienės teigimu, įsteigus Germanto regioninį parką atsirastų galimybė pritraukti papildomų investicijų, sukurti naujų darbo vietų, skirti lėšų teritorijoms tvarkyti, suaktyvinti kultūrinį gyvenimą. Taip pat būtų sudarytos palankios sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui vystyti, pritaikyti sodybas kaimo turizmui, teikti paslaugas lankytojams. Organizuoti visavertį poilsį gamtoje, pirmiausia pažintinį (ekologinį) turizmą: įrengti dviračių, slidinėjimo, automobilių turizmo trasas, atokvėpio vietas, poilsiavietes, stovyklavietes vietos gyventojams ir parko lankytojams.
Bet kaip sprendimas steigti Germanto regioninį parką palies žmones, kurie jo teritorijoje gyvena? Kokie draudimai bei apribojimai jiems bus taikomi?
Pasak I. Žutautienės, įsteigus regioninį parką jame liks draustiniams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Remontuoti, rekonstruoti esamus statinius bus leidžiama tik laikantis regioninio tvarkymo plane ir Savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai. Taip pat bus taikomi etnografiniai reikalavimai statomų sodybų statiniams (jų dydžiui, proporcijoms, fasadų architektūriniams sprendimams).
Galiausiai, statyti naujus statinius bus galima tik, jeigu statiniai bus susiję su draustinio steigimo tikslais arba atkuriami kultūros paveldo objektai bei atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose.
Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariai vienbalsiai pritarė siūlymui siekti Germanto regioninio parko steigimo bei nurodė Administracijai pradėti rengti Tarybos sprendimo projektą. Tačiau prieš tai esą yra būtinos diskusijos su gyventojais. Prieš priimant sprendimą planuojama organizuoti susitikimus su visuomene, kurių metu būtų pristatyta visa su parko steigimu susijusi informacija.

Plačiau skaitykite laikraštyje „Telšių ŽINIOS“.